Seimo buhalterija išeinantiems parlamentarams yra pasirengusi išmokėti 2 mln. litų. Dar apie 3 mln. litų rezervuoti Seimo narių padėjėjų kompensacijoms.
Iš Seimo pasitraukiantys politikai pretenduoja į skirtingo dydžio kompensacijas. Jas lems dirbti metai ir eitos pareigos. Bet išmokos negalės viršyti šešių vidutinių darbo užmokesčių – 20-24 tūkst. litų.
Kai kurių politikų, Seime išbuvusių dvi kadencijas, sąskaitos pasipildys po 30 tūkst. litų ir daugiau. Į maksimalias kompensacijas pretenduoja 20 išeinančių parlamentarų.
Išmokų niekas nesipurto
Mažiausios kompensacijos bus išmokėtos tiems parlamentarams, kurie į Seimą atėjo kadencijai jau įpusėjus. Tokių yra trys: Alvydas Ramanauskas, Irina Rozova ir Kęstutis Čilinskas.
Pastarasis jam priklausančios kompensacijos (beveik 10 tūkst. litų) nusprendė atsisakyti ir pasiūlė jo pavyzdžiu pasekti kitiems parlamentarams.
Bet norinčių atsisakyti kompensacijos politikų eilė trečiadienį prie Seimo buhalterijos durų nenusidriekė. „Manau, K.Čilinskas bus pirmas ir paskutinis“, – juokėsi vyriausioji finansininkė Danutė Petrauskienė.
„Jis, žmogus, tik kelias dienas sušilęs kojas, bando save sureikšminti teikdamas tokius siūlymus“, – K.Čilinską populizmu apkaltino į Seimą neišrinktas socialliberalas Vaclovas Karbauskis.
Užgyventi turtai nešildo
Daugelis išeinančiųjų rypuoja, kad dabar bus sunku susirasti kitą darbą, nebus iš ko gyventi. Jie pasijuto lyg tvarte užaugintos ir staiga į mišką paleidžiamos stirnaitės.
Neramūs net milijoninį turtą nuolat deklaravę parlamentarai. Tokių šios kadencijos parlamente buvo keliasdešimt. Vienas jų – Seimo vicepirmininkas Alfredas Pekeliūnas, pretenduojantis į bene solidžiausią išeitinę kompensaciją.
„Gal K.Čilinskas turtingas žmogus, turi garantuotą darbą ir gali atsisakyti išmokos. Bet nemanau, kad kiti jam pritars“, – svarstė valstietis liaudininkas, ketinantis papildyti savo piniginę pašalpa.
Iš Seimo pasitraukiantis parlamentaras mano, kad politikų sukaupti milijonai neturi nieko bendra su kompensacijomis: „Pričiom čia žmogaus turtai?
Toks yra įstatymas, ir eidamas į Seimą jis žinojo, kad gaus kompensaciją. Kaip dabar galima imti ją ir atimti“.
Privalėjo įvertinti riziką
Tuo tarpu į Seimą neišrinktas socialliberalas Alvydas Sadeckas mano, kad apie tai, jog kada nors teks grįžti į realų gyvenimą, reikėjo galvoti prieš nusprendžiant eiti į politiką.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas įsitikinęs, kad parlamentarai neturėtų būti išskirti iš kitų darbą prarandančių piliečių: „Prieš einant į Seimą reikėjo įvertinti riziką, kad po ketverių metų gali tekti ieškoti naujo darbo.
Dabar naiviai skamba neišrinktų parlamentarų dejonės, kad jie neturės darbo.
Tai – jo asmeninė, bet ne Lietuvos problema“.
A.Sadeckas planuoja grįžti dirbti į jo šeimai priklausančią saugos tarnybą.
Jis priklauso Seimo milijonierių grupei, bet neketina atsisakyti kompensacijos.
„Jei įstatymai bus pakeisti, neverksiu.
Be to, gautą kompensaciją galima kam nors paaukoti ar motinai padėti“, – svarstė politikas.
Neskuba rengtis permainoms
Seimo nario pareigas su ministrų postais derinę politikai išeitines kompensacijas išsineš iš Vyriausybės buhalterijos.
Jos bus gerokai kuklesnės nei postų Vyriausybėje neturėjusių kolegų.
Gedimino Kirkilo vadovaujamoje Vyriausybėje yra penki į Seimą neišrinkti parlamentarai: Kazimiera Prunskienė, Artūras Paulauskas, Algirdas Monkevičius, Petras Baguška ir Vytas Navickas.
Jiems turėtų būti išmokėtos dviejų mėnesių vidutinių uždarbių dydžio kompensacijos – mažiausiai po 13 720 litų. Tačiau konkrečios išmokos priklausys nuo ministrų gautų priedų už darbo stažą.
Kiek iš viso reikės pinigų ministrų kompensacijoms, Vyriausybės finansų skyrius dar nėra apskaičiavęs. „Kas žino naujos Vyriausybės sudėtį?
Aš dar tikrai nežinau“, – šio skyriaus vedėja Zita Riškuvienė kol kas neskuba rengtis permainoms.
Anksčiau buvo planuojama, kad Vyriausybės narių kaita valstybės biudžetui gali atsieiti apie 220 tūkst. litų.