Yra rimtų ir pagrįstų abejonių, ar Latvijos valstybė turi pakankamai finansinių išteklių užtikrinti paties „Parex“ banko ir kitų galimų probleminių šios šalies bankų likvidumo problemų sprendimą.
Latvijos bankų sistema yra palyginti fragmentuota, ir tikimybė, kad problemų dėl indėlių ir kitų lėšų atitraukimo turi ar gali turėti kai kurie kiti šios šalies bankai – didelė. Latvijos ekonomika sminga žemyn, biudžeto deficitas dėl to didės, o reitingo agentūros jau antrą kartą per dvi savaites sumažino šios valstybės kredito reitingus.
Estijos bankų sistema, kurios 95 proc. priklauso pagrindiniams Skandinavijos bankams, labiausiai koncentruota tarp Baltijos valstybių. Tai šiuo metu jai suteikia santykinio stabilumo. Be to, Estijos vyriausybė turi sukaupusi apie 9 proc. BVP dydžio finansinius rezervus. Tai taip pat svarbus veiksnys, didinantis pasitikėjimą šios valstybės bankų ir visa finansų sistema. Papildomas Estijos privalumas – kur kas efektyvesnė ir profesionalesnė Estijos centrinio banko viešųjų ryšių politika, palyginti kad ir su Lietuvos banku.
Lietuvoje įtampa bankų sektoriuje dėl „Parex“ banko problemų tikriausiai padidės. Neaiškios vietinio „Parex“ dukterinio banko tolesnės veiklos ir galimos pagalbos jam perspektyvos. Be to, neatmetama galimybė, kad kai kurie Lietuvos bankai taip pat gali turėti likvidumo problemų.
Scenarijus, pagal kurį Lietuvoje gali tekti perimti vieno ar kelių bankų akcijas, užtikrinti jų įsipareigojimų vykdymą ir galimą finansavimą arba organizuoti skubų akcijų pardavimą kuriam nors kitam bankui, yra tikėtinas.
Tačiau norint tai tiksliau įvertinti, reikia operatyvios ir detalios informacijos apie visų bankų būklę. Remtis kelių savaičių senumo kapitalo pakankamumo, likvidumo, ar juo labiau – pelningumo rodikliais nepakanka, nes tai jau istorija. Svarbu tai, kas bankuose vyksta šiuo metu ir vyks ateityje.
Be to, visose Baltijos valstybėse išlieka „išorinio užkrato“ rizika, kai bankų problemos vienoje šalyje per pačią bankinę sistemą ar tik plintant gandams gali sukelti įtampą kaimyninių šalių bankų sistemose. „Parex banka” situacija kaip tik ir yra toks pavyzdys.
Šiuo metu Lietuvai, mano nuomone, siekiant imtis efektyvių prevencinių priemonių, būtina užsitikrinti bent 10 mlrd. Lt dydžio kreditines linijas iš Skandinavijos vyriausybių ar kitų šaltinių. Taip pat svarbu būti pasirengusiai perimti bent kelių bankų akcijas ir (arba) suteikti jiems finansavimą.
Taip pat būtina išsamiau ir profesionaliau informuoti visuomenę bei ypač verslo bendruomenę apie parengtus galimos krizės bankinėje sistemoje prevencijos planus ir atsakyti į visus kylančius klausimus.
Tylėti ar neigti problemų galimybę šiuo metu pavojinga – tai labai palanki terpė kilti ir plisti gandams. Taip pat labai svarbu koordinuoti šiuos planus ir visus galimus veiksmus su kaimyninių Baltijos ir Skandinavijos valstybių atitinkamomis institucijomis.
Maža to, būtina pripažinti ir klaidas, kurios padarytos sukeliant finansinį ir makroekonominį nestabilumą valstybėje.
Antai Estijos centrinis bankas savo interneto svetainėje mini, kad sparti ekonomikos plėtra šioje valstybėje vyko smarkiai rizikuojant, ir šios rizikos šiuo metu „materializuojasi“. Taip bent dalinai prisiimama atsakomybė dėl sudėtingos ekonominės būklės Estijoje.
Be to, toje pačioje svetainėje pateikiama informacija apie pasaulio finansų krizės priežastis ir eigą, Estijos ir Švedijos bankų sistemų būklę ir prevencinius prižiūrinčių institucijų veiksmus, pateikiami atsakymai į gyventojams ir verslo bendruomenei rūpimus klausimus.
Pavyzdį iš Estijoje esaančio „Swedbank“ vadovo Baltijos šalims galėtų paimti ir mūsų komercinių bankų vadovai. Minėtas „Swedbank“ pareigūnas prieš kelias savaites viešai pripažino, kad šis bankas, teikdamas paskolas Baltijos valstybėse, padarė nemažai klaidų, netinkamai vertino riziką. Dėl to artimiausius keliolika mėnesių šio banko akcininkai turės tenkintis prastesnėmis nei iki šiol naujienomis apie banko veiklos rezultatus. Sunku būtų įsivaizduoti kurį nors mūsų stambaus komercinio banko vadovą, viešai sakantį tokius žodžius.
Kur kas atviriau apie Estijos ekonomikos ir joje veikiančių bankų problemas rašoma ir šios šalies žiniasklaidoje. Galbūt visas šis atvirumas ir viešos diskusijos – Estijos kuriamo įvaizdžio dalis? O gal vis tik ši valstybė yra labiau pasirengusi pripažinti problemas ir tokiu būdu ryžtingiau jas spręsti, palyginti su mumis?
Ko gero, atsakymų į visus šiuos klausimus sulauksime jau artimiausiais mėnesiais. Na, o kol kas, mano nuomone, pagrindinė grėsmė finansiniam stabilumui Lietuvoje yra susijusi su įtampa bankų sistemoje, todėl tam būtina skirti neatidėliotiną visų valdžios grandžių dėmesį. Itin svarbu kuo greičiau suburti visus reikiamus Seimo komitetus, paskirti į juos kompetentingus asmenis ir patvirtinti naująją Vyriausybę.