„Kaip sakė prezidentas Ilvesas (Estijos prezidentas Toomas Hendrikas
Ilvesas - BNS), mums nereikėtų mistifikuoti Narystės veiksmų plano klausimo,
jis dabar tiek nepelnytai išpūstas. Tie įrankiai, kuriuos turi Ukraina,
kurių mes net neturėjome turėdami Narystės veiksmų planą, rodo, kad ji turi
visas sąlygas ruoštis narystei“, - BNS ketvirtadienį sakė diplomatas.
Jo teigimu, Lietuvai nebuvo parodytos tokios galimybės patekti į Aljansą
kaip Ukrainai.
„Kai mes gavome (Narystės veiksmų - BNS) planą 1999 metais, mes tikrai
neturėjome to, ką šiandien turi Ukraina. Pavyzdžiui, mes neturėjome pažadų,
kad tapsime NATO nariais, ką turi Ukraina, nes pavasarį Bukarešte pasakyta,
kad Ukraina ir Gruzija taps NATO nariais. Mes taip pat neturėjome NATO -
Lietuvos komisijos, o Ukraina turi Ukrainos - NATO komisiją, mes neturėjome
darbo grupių, kurios reguliariai dirbtų“, - kalbėjo ambasadorius NATO.
Šiuo metu įvairiomis formomis vyksta Šiaurės Atlanto sutarties
organizacijos ir Ukrainos bendradarbiavimas: NATO ir Ukrainos metinis
veiksmų planas, Intensyvus dialogas, NATO ir Ukrainos komisijos
konsultacijos ir kiti praktinio bendradarbiavimo forumai. Aljansas su
Ukraina bendradarbiauja nuo 1997 metų, kai buvo pasirašyta jų išskirtinės
partnerystė chartija.
Diplomato teigimu, Taline vykusiame susitikime, kuris yra, anot jo,
Ukrainos ir NATO gynybos ministrų konsultacijos, buvo kalbama ne tik apie
Ukrainos reformas ir perspektyvas patekti į Aljansą, bet ir apie „Europos
saugumo architektūrą“. Šis klausimas aptartas atsižvelgiant į rugpjūtį
vykusį Rusijos ir Gruzijos karą ir po to, kai Rusija nepriklausomomis
pripažino Gruzijos separatistinius regionus Abchaziją ir Pietų Osetiją.
„Daugelis šalių gana griežtai pasakė, kad turime vadovautis vertybėmis
santykiuose su Rusija ir kitais partneriais, kad Gruzijos įvykiai turėtų
būti pamoka - mes turėtume principingai žiūrėti į šią situaciją ir neleisti
braižyti dirbtinų padalijimo linijų Europoje, ką siekia kartais Rusija
daryti. Mūsų pozicija buvo ta, kad Aljansas bus reikšmingas tol, kol jis iš
tikrųjų neatsisakys vertybių, ant kurių būtent statomas bendradarbiavimo
pastatas. Jei žiūrėsim tik interesų, prarasime savo svarbą kaip Aljansas“, -
sakė L.Linkevičius.
Paklaustas apie Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos ir Rusijos
santykių atšilimo perspektyvas, ambasadorius prie NATO sakė, kad Aljansas su
Rusija šiuo metu nebendradarbiauja, bet neatmetama galimybė, kad susitikimai
bus atnaujinti.
„Dabar nuspręsta, kad NATO ir Rusijos tarybos kontekste nevyks įprastas
bendradarbiavimas ministrų, ambasadorių lygiu, kol rusai neįvykdys Medvedevo
- Sarkozy susitarimo (dėl ugnies nutraukimo Gruzijoje-BNS). Tai galioja, ir
mes nuolat kalbamės, diskutuojame beveik kiekvieną savaitę. Bent jau
Lietuvos pozicija nesikeičia (...) - norime, kad Rusija vykdytų savo
įsipareigojimus. Įprastas bendradarbiavimas gali vykti, mūsų požiūriu, bet
tik ne pagal taisykles, kurias nustatys Rusija“, - sakė L.Linkevičius.
Pasak diplomato, trečiadienį Taline trys Baltijos šalys sulaukė JAV
gynybos sekretoriaus Roberto Gates (Geitso) padėkos už karių pastangas
atkuriant Afganistano Goro provinciją, taip pat joms buvo parodytas
„solidarumas“ Gruzijos įvykių kontekste.
„Baltijos šalių atstovai susitiko su R.Gates jo iniciatyva. Taline
susitikimas vyko po rugpjūčio įvykių Gruzijoje, tad jis norėjo ir parodyti
solidarumą su Baltijos šalimis. Jis padėkojo Baltijos šalims už dalyvavimą
operacijose Afganistane“, - teigė ambasadorius prie NATO.
Jo tvirtinimu, su gynybos sekretoriumi kalbėta apie bendrą NATO šalių
strategiją Afganistane, kurios esą trūksta.
„Matome, kad mūsų kuruojama (Goro-BNS) provincija Afganistane yra iš
tikrųjų atsiliekanti ir viena iš neturtingiausių. NATO turi sutelkti
pastangas visos šalies kontekste, o ne atskirų valstybių pastangos
atskiruose regionuose turi būti matomos. Pavyko, manau, sudominti sekretorių
šiais dalykais - jis irgi parsivežė įspūdžių iš Afganistano, kad neturime
bendros strategijos“, - sakė diplomatas.
Lietuva nuo 2005 metų birželio vadovauja Goro provincijos atkūrimo grupei
(PAG). Pagrindinė PAG užduotis - padėti Afganistano valdžiai plėsti įtaką
provincijoje, užtikrinti saugumą ir sudaryti tinkamas sąlygas provincijai
atkurti.