Niujorke esančioje JT būstinėje vykstančio forumo, kuriame dalyvauja 80
šalių atstovai, pagrindine tema tapo skirtingų religijų ir kultūrų
atskirtis, pavadinta „civilizacijų konfliktu“.
Saudo Arabijos karalius Abdullah, kuris vadovauja islamo
ultraortodoksų vahabitų bendruomenei ir draudžia visas kitas viešas
religines apeigas, paragino stiprinti „taiką ir harmoniją“.
Daugelis kalbėjusiųjų kartojo tas pačias mintis, tvirtindami, kad visos
didžiosios pasaulio religijos propaguoja pakantumą.
Tačiau netrukus į paviršių iškilo pyktis dėl Izraelio ir arabų konflikto,
taip pat nepasitenkinimas Vakarų šalių ekonomine ir socialine politika.
Konferencijoje beveik nebuvo minimas aktualus klausimas, dėl kurio
nesutaria Vakarų ir islamiškosios šalys - ar visuotinis pakantumas taip pat
turėtų apimti asmeninę laisvę?
Ketvirtadienį vyksiančioje forumo sesijoje ketina pasisakyti apie 20
valstybių arba vyriausybių vadovų, tarp jų JAV prezidentas George'as
W.Bushas. Trečiadienį jam konferencijoje atstovavo
valstybės sekretorė Condoleezza Rice.
Atidarymo kalboje JT Generalinės Asamblėjos pirmininkas Miguelis d'Escoto
Brockmannas smerkė Vakarų šalių „nežabotą
godumą“.
Jordanijos karalius Abdullah II taip pat kritikavo Vakarų
šalių politiką, pareiškęs, jog dėl „abejingumo“ islamas patyrė „neteisybę“.
„Milijonai žmonių, ypač jaunimo, abejoja tuo, ką Vakarai kalba apie
lygybę, pagarbą ir visuotinį teisingumą. Na, o ekstremistai - musulmonų,
krikščionių ir žydų - klesti dėl abejonių ir susiskaldymo“, - sakė
monarchas.
Karalius Abdullah II, kaip ir kiti musulmoniškųjų šalių lyderiai,
pagrindine problema laikė tolerancijos stoką ir islamui priešiškus
stereotipus, tačiau Vakarų šalių atstovai labiausiai akcentavo asmeninės
laisvės stoką islamiškajame pasaulyje.
Šis klausimas buvo ypač opus, nes konferencijos pagrindiniu finansiniu
rėmėju tapo Saudo Arabijos karalius Abdullah, kuris savo naftos turtingoje
šalyje draudžia beveik visus religinius arba politinius prieštaravimus.
Baltųjų rūmų atstovė spaudai Dana Perino sakė, kad G.W.Bushas esąs
įsitikinęs, jog „Saudo Arabijos karalius pripažino, kad jų dar laukia ilgas
kelias ir kad jis stengiasi žengti kai kuriuos žingsnius“.
Prancūzijai atstovaujantis buvęs šios šalies premjeras Alainas Juppe atkartojo savo kolegų arabų mintis, ragindamas stiprinti
„toleranciją ir kurti bei stiprinti taiką“.
Tačiau jis taip pat pasisakė už Vakarų pasaulio požiūrį į žmogaus teises,
ypač „bet kokio tikėjimo laisvės užtikrinimą“.
A.Juppe taip pat paminėjo ypač opų saviraiškos laisvės klausimą.
Islamiškasis pasaulis neseniai labai pasipiktino, kai Europos šalių
laikraščiai išspausdino pranašo Muhammado karikatūras, kurias
musulmonai laiko įžeidžiančiomis.
„Tikėjimo laisvė negali būti pasiekta be saviraiškos laisvės, nors kai
kada ja pasinaudojama siekiant pasityčioti“, - sakė Prancūzijos politikas,
neminėdamas konkrečių su Muhammado karikatūromis susijusių atvejų.
Danijos kultūros ministrė Carina Christensen, kurios
šalyje 2005 metais kilo pirmasis karikatūrų skandalas, taip pat pabrėžė
asmeninės laisvės svarbą.
„Dabartinė padėtis mums primena, kad principai, tokie kaip saviraiškos ir
tikėjimo arba įsitikinimų laisvė turėtų būti grindžiamos visos iniciatyvos,
kuriomis siekiama stiprinti dialogą tarp skirtingų kultūrų ir tikėjimų“, -
sakė ji.
Žmogaus teisių organizacija „Human Rights Watch“ ir kitos grupės
kritiškai įvertino dominuojantį karaliaus Abdullah vaidmenį konferencijoje
apie toleranciją.
Tačiau Izraelio prezidentas Shimonas Peresas pasveikino
karaliaus iniciatyvą ir pavadino ją „neturinčia precedento“. Pasak jo, dar
prieš dešimtmetį tokį forumą suorganizuoti nebūtų pavykę.
„Šiandien esame naujos pradžios liudininkai, - spaudos konferencijoje
sakė S.Peresas. - Šiandien buvo pademonstruota valia. Dabar turime pradėti
ieškoti kelio“.
Karalius Abdullah paragino surengti šią konferenciją tęsdamas savo
pastangas skatinti dialogą tarp skirtingų religijų „Pasaulinėje
konferencijoje apie dialogą“, kuri liepą buvo surengta Madride.
Kol kas neaišku, ar šiame forume bus susitarta dėl kokios nors JT
rezoliucijos, ar bus paskelbta žemesnio lygio deklaracija, Taip pat
tikėtina, kad nebus priimtas joks pareiškimas.