Specialistai neslepia, kad įsivaikinti pasiryžusioms šeimoms svarbu atsakyti ir į klausimą – ar sugebės išlaikyti po jų namų stogu atsiradusią atžalą. O vėliau – ir susigrumti su galinčiais užklupti vaiko auklėjimo sunkumais.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė Odeta Tarvydienė į šiuos klausimus įtėviams atsako ne tik kaip šios srities specialistė, bet ir iš savo patirties – jos šeimos namuose daugiau nei penkerius metus krykštauja įvaikintas mažylis.
- Šiemet šiek tiek padaugėjo atvejų, kai lietuviai įsivaikina globos namuose augančius vaikus. Kas, jūsų nuomone, paskatino pokyčius? - „Lietuvos rytas“ pasiteiravo O.Tarvydienės.
- Prieš aštuonerius metus mes sunkiai rasdavome šeimų, galinčių įsivaikinti. Gyvenimas keičiasi. Bet svarbiausia tampa ne kiekybė, o kokybė. Juk sprendimas įsivaikinti neatšaukiamas, jis visam gyvenimui.
Ilgą laiką nebuvo specialistų, kurie padėtų būsimiems įtėviams žengti šį žingsnį. Jie tegalėdavo ieškoti informacijos internete, skaityti spaudoje, tuomet kreiptis į mus ar savivaldybių vaiko teisių tarnybas.
Šiemet jau organizuojami mokymai, jie vyksta trisdešimtyje savivaldybių. Tam parengti 56 darbuotojai, kurie dirba su 120 šeimų, norinčių įsivaikinti. Šiuos mokymus sudaro 10 susitikimų, per kuriuos kalbama, kas laukia įsivaikinus.
Per tris mėnesius vykstančius mokymus žmonės supranta, ar jie pasirengę įsivaikinti. Sukuriamos situacijos, kurių metu būsimi įtėviai gali įsivaizduoti, kaip jaučiasi paliktas vaikas. Dažnai šeimos iš pradžių galvoja tik apie galimybes finansiškai išlaikyti įvaikį.
Į paskutinį mokymų susitikimą pakviečiame ir jau įsivaikinusias šeimas, jos pasidalija patirtimi.
- Ir jūs pasidalijate savo asmenine patirtimi?
- Ignui – jau šešeri. Mūsų šeimoje jis atsirado būdamas aštuonių mėnesių. Jam kyla įvairių klausimų. Tarkim, neseniai važiuojant automobiliu jis paklausė, kodėl įsivaikinome jį, o ne mergaitę.
Atrodo, knygų daug perskaitei, tačiau surasti atsakymą ne visuomet paprasta. Vaikų darželyje Ignas savotiškai reklamuoja įvaikinimą, skatina visus pagalvoti apie tai.
- Sakėte, pagerėjo įvaikinimo kokybė. O kiekybė?
- Šiemet lietuviai įvaikino 84 vaikus, dar 47 vaikų globą įteisino motinų sutuoktiniai.
Pernai per visus metus mūsų šalies piliečiai įvaikino 81 vaiką. Iki šių metų pabaigos į šeimas Lietuvoje turėtų patekti apie 100 vaikų. Jų likimas jau sprendžiamas teismuose, kur nagrinėjamos įvaikinimo bylos.
Progresas justi, tačiau statistine prasme geriausi buvo 2006 metai, tuomet Lietuvoje įvaikinti 106 vaikai. Tais metais buvo priimtas įvaikinimą paskatinęs įstatymas – įsivaikinusios šeimos prilygintos biologinėms. Jos gaudavo tas pačias išmokas, kurias gauna gimusio vaiko tėvai.
- Kiek Lietuvoje yra vaikų, kuriems ieškote naujų tėvų?
- Šiuo metu mes dirbame su beveik 800 vaikų, bet iš jų didžiausia dalis vadinamųjų specialiųjų poreikių – sutrikusios sveikatos ar vyresnio amžiaus. Šiems vaikams dažniausiai ieškome tėvų užsienyje.
- Kodėl lietuviai rečiau ryžtasi įsivaikinti specialiųjų poreikių vaikus?
- Įsivaikinant pirmenybę prieš užsieniečius visuomet turi Lietuvos piliečiai. Manau, kad jei abi grupės turėtų vienodas galimybes, jos rinktųsi kuo sveikesnį, kuo mažiau specialiųjų poreikių turintį vaiką.
Tačiau užsienio šeimos žino, kad jos įsivaikinti galės tik tuomet, jeigu vaikui įtėvių nepavyks surasti Lietuvoje.
Žinoma, būna atvejų, kai atrodo, kad užsieniečiai elgiasi keistai – patys pageidauja vyresnio ar sergančio vaiko. Tarkim, neseniai susitikome su palyginti jauna italų šeima, kuri nori įsivaikinti paauglę.
Atrodytų, jie galėtų palūkėti kelerius metus ir įsivaikinti jaunesnį vaiką. Motina paaiškino, kad ji dirba su sunkaus elgesio paaugliais Italijoje ir tiki, jog ši patirtis jai padės bendrauti ir su įvaike. Šis atvejis parodo, kad šeimai iš tiesų rūpi padėti mergaitei.
Būna religingų tėvų, kuriems ugdyti sutrikusios raidos vaiką yra labai svarbi pareiga. Viena italų pora įsivaikino tėvų alkoholikų atžalą.
Akivaizdu, jog šios mergaitės vystymasis bus sutrikęs, jai sunkiai seksis mokytis, reikės įdėti daug jėgų, kad tam vaikui būtų lengviau gyventi.
Iš šios šeimos sulaukiame žinių, kad mergaitė gražiai dainuoja ir šoka. Jie džiaugiasi mažais vaiko laimėjimais.
Šiemet iki lapkričio užsieniečiai įsivaikino 92 vaikus. Iš jų 50 – pagal specialiųjų poreikių programą.
- Į kokias užsienio šalis dažniausiai iškeliauja įvaikinti lietuviai?
- Daugiausia įsivaikina italai ir amerikiečiai. Italai – daugiausia vyresnių vaikų ir brolius bei seseris.
Jei brolių ir seserų būrys gausesnis, jiems ieškome šeimų, kurios gyvena netoli viena kitos – įtėviai pasižada puoselėti giminystės ryšius. Taip išeina, kad vaikai suburia ir kelias iki tol nepažįstamas šeimas.
Daug sergančių vaikų iškeliauja į Ameriką. Itin daug ieškodama tėvų vaikams dirba viena amerikiečių agentūra.
Neseniai amerikiečių pora įsivaikino berniuką, kuriam vietoj rankų pirštų yra tik dvi ataugos. 7 sergančius mažylius jau augina švedai.
Tokiems vaikams, atvykusiems į šeimą, reikia labai daug dėmesio. Tiesa, dažnai tie, kurių buvo sutrikęs kalbos vystymasis, sulaukę nuoširdaus rūpinimosi pasiveja bendraamžius. Paaiškėja, kad sutrikimą lėmė dėmesio stygius ir apleistas lavinimas.
- Ar pasikeitė tarptautinio įvaikinimo padėtis gausėjant Europos Sąjungai? Tarkim, į ją įstojus Bulgarijai ir Rumunijai?
- Tarptautinio įvaikinimo srityje Lietuva laikoma pavyzdine šalimi. Nuolatinis Hagos privatinės teisės biuras mūsų įvaikinimo teisinę bazę vadina geriausia.
Mūsų specialistai įtraukti į tarptautinę grupę, kuri viso pasaulio šalims rengia patarimus, kaip vykdyti įvaikinimą.
Mūsų šalyje įdiegta daug saugiklių, kad įvaikinimas būtų skaidrus.
Į Rumuniją žiūrima per didinamąjį stiklą, nes joje anksčiau itin gausiai buvo prekiaujama vaikais. Per vieną konferenciją mačiau filmą, kuriame buvo parodytas BBC žurnalisto eksperimentas. Jis, atvykęs į Rumunijos kaimą, nusipirko vaiką ir jį parsivežė nestabdomas į Didžiąją Britaniją.
Itin daug Europoje kalbama apie galimybes įsivaikinti homoseksualioms poroms. Kai kurios užsienio valstybės nebegali tiesiog atmesti tokių šeimų pageidavimo.
Mūsų šalies įstatymai aiškiai apibrėžia: įsivaikinti gali tik sutuoktiniai, o tuoktis gali tik skirtingų lyčių atstovai. Lietuvoje įsivaikinti vienišam asmeniui įmanoma tik išimtiniais atvejais.
- Ar įvaikinimą paveiks ekonominė krizė?
- Natūralu, kad tai padarys įtaką. Juk ir tie, kurie gali susilaukti vaikų patys, svarsto – gimdyti dabar ar kai geriau apsirūpins. Tas pat ir norint įsivaikinti – ne paskutinis yra pinigų klausimas.
- Kokio amžiaus tėvai ryžtasi įsivaikinti?
- Ilgą laiką įtėvių amžius siekdavo 40 metų. Dabar įsivaikinti siekia apie 30 metų žmonės, netgi jaunesni.
- Ar pasikeitė visuomenės požiūris į įsivaikinimą?
- Kai prieš aštuonerius metus mūsų tarnyba pradėjo veikti, požiūris buvo neigiamas. Įsivaikinančios šeimos slėpdavo savo pasirinkimą nuo kaimynų, vaikų darželio auklėtojų.
Dabar padėtis pasikeitė. Mes patariame tėvams neslėpti nuo aplinkinių ir įvaikių, kaip jie atsirado šeimoje.
* * *
Surado naujus namus
* 2006 metais Lietuvos piliečiai įvaikino 106 vaikus, likusius be tėvų globos. 2007 – 81 vaiką. Šiemet – jau 84.
* 2006 metais užsieniečiai Lietuvoje įvaikino 125 vaikus, 2007 metais – 148.
* Iš užsieniečių daugiausia lietuvių vaikų įvaikina italai ir amerikiečiai.