Išnagrinėjus 2007 metais policijos plėtros programai vykdyti skirtų lėšų
panaudojimą paaiškėjo, jog šiais pinigais finansuojamos ne pertvarkos, o
esamos išlaidos, pranešė nevyriausybinė organizacija „Naujosios viešosios
vadybos institutas“.
Ekspertu vertinimu, strateginę reikšmę turėjusios išlaidos pernai sudarė
4,63 proc. visų išlaidų. Beveik 21 proc. pripažintos abejotinos reikšmės
išlaidomis, o 74,4 proc. - strategiškai nereikšmingomis.
„Susidaro įspūdis, jog pertvarkos programa buvo sugalvota tam, kad
policija gautų papildomų lėšų esamoms funkcijoms finansuoti. Programos
lėšomis finansuojamas etatų kūrimas, programų vykdymas ir brošiūrų gamyba,
kas iš esmės galėtų ir turėtų būti finansuojama iš bendrojo policijos
biudžeto. Tuo metu strateginės reikšmės išlaidų dalis skurdi - vos penki
procentai“, - pranešime cituojamas instituto direktorius Chorstas Klausas.
Pagal priemonę „Sukurti ir įdiegti policijos personalo poreikio
planavimo, jo mokymo ir vertinimo sistemas, pertvarkyti kvalifikacijos
tobulinimo ir perkvalifikavimo sistemas“ apie 75 proc. išlaidų buvo skirta
mokymams, etatams kurti, kas paprastai finansuojama bendrojo biudžeto
lėšomis. Tuo metu priemonei tiesiogiai vykdyti skirti 25 proc. lėšų.
Pertvarkai skirti pinigai paprastai panaudojami įvairiems konkursams
organizuoti, reklaminiams lankstinukams bei ženkliukams gaminti. Tai, anot
ekspertų, nėra strategiškai reikšminga ir negali būti pavadinta išlaidomis
sistemos plėtrai.
Policijos plėtros programos buvo finansuojamos ir įvairios į išorę
orientuotos programos, kurios, ekspertų teigimu, taip pat neturi reikšmės
sistemai plėtrai, pavyzdžiui, daugiau kaip milijonas litų buvo atseikėta
programai prieš terorizmą.
Kai kurios priemonės, instituto atstovų tvirtinimu, „maskuoja etatų ar
atlyginimų didinimą“. 22 mln. litų pagal priemonę „Pradėti įgyvendinti
Policijos finansinių išteklių valdymo programą“ buvo skirti pareigūnų darbo
užmokesčiui didinti.
„Abejotinas ir siekis statyti vidaus reikalų sistemos kolegiją, kam yra
numatyta beveik 60 mln. litų. Lietuva turi gerą švietimo infrastruktūrą, tad
policija pareigūnų mokymo paslaugas galėtų tiesiog pirkti iš geriau mokymo
procesus valdančių mokymo įstaigų“, - rašoma vadybos ekspertų pranešime.
Naujosios viešosios vadybos instituto vadovo teigimu, „kuriant pertvarkų
ar plėtros programas, lėšos turi būti skiriamos strateginiams pakeitimams,
kurie veiktų pačią sistemą, darytų ją lankstesnę, efektyvesnę, skaidresnę“.
Institutas siūlo stabdyti lėšų skyrimą policijos pertvarkų programai,
atlikti valstybinį auditą, išbraukti iš programos strateginės reikšmės
neturinčias lėšas, o pertvarkų planą atiduoti tobulinti profesionaliems
vadybininkams.
Prieš daugiau nei metus - pernai birželį Vyriausybė patvirtino Vidaus
reikalų ministerijos parengtą Lietuvos policijos sistemos plėtros programos
įgyvendinimo priemonių planą, pagal kurį iki 2011 metų policijos sistemos
poreikiams papildomai buvo ruošiamasi skirti daugiau nei pusę milijardo -
563 mln. litų.
Plane numatyta gerinti policijos pareigūnų darbo ir asmenų priėmimo
policijos įstaigose sąlygas, įgyvendinti policijos įstaigų vadovų rotacijos
programą, atsisakyti policijai nebūdingų funkcijų, patvirtinti Policijos
finansinių išteklių valdymo programą, įdiegti personalo poreikių planavimo
ir mokymo vertinimo sistemas, pertvarkyti kvalifikacijos tobulinimo ir
perkvalifikavimo sistemą, sukurti metodiką, policijos pareigūnų skaičiui
reguliuoti, įtraukti visuomenę bei savivaldybes į prevencinių programų
įgyvendinimą ir panašiai.
Kai kurie iš šių uždavinių baigti įgyvendinti ar vykdomi šiuo metu.
Šiemet spalį pradėta administracinė policijos reforma, kuria keičiama
policijos organizacinė struktūra. Šalyje liko dešimtyje apskričių veikiančių
dešimt vyriausiųjų policijos komisariatų, o teritorinės policijos įstaigos
tapo struktūriniais apskričių policijos komisariatų padaliniais.
Pakeitimais taip pat diegiama vidaus reikalų sistemos vadovaujančių
pareigūnų rotacijos sistemą.