Dviguba pilietybė panaikinta tik popieriuje

Pagal įstatymą Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, automatiškai praranda lietuvišką pasą. Tačiau tarp įstatymo raidės ir realybės, net ir praėjus dvejiems metams nuo kontroversiško Konstitucinio Teismo išaiškinimo, tebežioji praraja.

Narbekovai – išimtis

Pasak konsulinį darbą užsienyje atliekančių pareigūnų, jie ne tik neprivalo, bet ir neturi teisės aiškintis, kuris užsienyje gyvenantis Lietuvos pilietis nebeturėtų su savimi nešiotis lietuviško paso.

Viena vertus, įstatymas reglamentuoja, kas laikomas netekusiu Lietuvos pilietybės, kita vertus, pilietybės atėmimo procesas yra bedantis ir neveikiantis.

Pasak pareigūnų, lietuvių emigrantus įbauginęs buvusio garsaus futbolininko Armino Narbekovo atvejis yra išimtis, o ne taisyklė. Kaip žinoma, buvusiam futbolininkui ir treneriui jam pačiam netikėtai spalio pabaigoje buvo atimta Lietuvos Respublikos pilietybė. Tiek A.Narbekovas, tiek jo žmona Rita yra Austrijos piliečiai.

Anot Lietuvos Respublikos generalinio konsulato Čikagoje trečiojo sekretoriaus Vytauto Mikėno, jeigu pas jį atėjęs JAV lietuvis atvirai ant stalo padėtų du pasus – vieną lietuvišką, kitą – amerikietišką, jis ir toliau būtų laikomas Lietuvos Respublikos piliečiu: „Mes negalime atimti pilietybės. Tuo užsiima Migracijos departamentas. Pilietybės netenkama tuomet, kai apie tai oficialiai, raštu, pats žmogus praneša Migracijos departamentui“.

V.Mikėnas pripažino, kad savanoriškai apie įgytą antrą pilietybę pranešama retai.

Dažniausiai tai įvyksta atsitiktinai, tvarkant kokius nors reikalus Lietuvoje, kai žmogus pildydamas dokumentus parašo, kad jis yra ir kitos valstybės pilietis. Į tai atkreipęs dėmesį Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos imasi Lietuvos pilietybės anuliavimo.

Kaip sakė trečiasis generalinio konsulato Čikagoje sekretorius, iki 2007 m. užsienyje gyvenantis Lietuvos pilietis, norėdamas pakeisti nebegaliojantį pasą, privalėjo įrodyti savo teisinį statusą JAV. Tačiau 2007 m. Seimas šį reikalavimą atšaukė.

„Nesant teisinio pagrindo, mes negalime iš asmens reikalauti kokių nors įrodymų, kad jis nėra kitos valstybės pilietis“, - sakė V. Mikėnas. Taigi praktiškai žmogus, kuris pagal Lietuvos įstatymus jau nėra Lietuvos Respublikos pilietis, gali sėkmingai gauti naują lietuvišką pasą ir keliauti po pasaulį su dviguba tapatybe.

Generalinės konsulės Čikagoje Skaistės Aniulienės pasiteiravome, ar du pasus tebeturintis asmuo galėtų balsuoti Lietuvoje vykstančiuose rinkimuose. Į tai konsulė taip pat atsakė teigiamai. Ji taip pat leido suprasti, kad tarp šių metų Seimo rinkimuose balsavusių Amerikos lietuvių taip pat galėjo būti tokių, kuriems teoriškai Lietuvos pilietybė turėtų būti atimta.

„Vis dėlto pilietybė didele dalimi yra žmogaus vidinio pasirinkimo dalykas“, - pripažino konsulė.

Pasak S.Aniulienės, rinkimų metu konsulato darbuotojai privalo patikrinti, ar balsuoti panoręs asmuo yra įrašytas į Piliečių registrą. „Jeigu tas žmogus nėra deklaravęs, kad jis priėmė kitos šalies pilietybę, tai jis tame registre yra. Šituo registru mes naudojamės rinkimų metu ir toliau į lankas nebebrendame. Lygiai kaip ir nesiaiškiname, ar žmogus balsuoja iš ligoninės, ar iš kalėjimo, ar jis šalyje yra legaliai, ar nelegaliai“, - darbo pobūdį rinkimų metu apibrėžė konsulė.

Lygiai prieš metus Čikagoje viešėję Vidaus reikalų ministerijos atstovai pažymėjo, kad Lietuva šiuo atžvilgiu laikosi principo „neklausk ir nesakyk“. , ,Lietuvos institucijos nerenka jokios informacijos ir mums niekas neduoda tos informacijos apie kitos valstybės pilietybės įgijimą“, —Lietuvos valdžios bejėgiškumą dvigubos pilietybės klausimu pripažino Migracijos politikos departamento direktorius Kęstutis Bučinskas.

Susidariusią dviprasmišką situaciją pareigūnas apibūdino taip: „Tai yra žaidimas, kurį mes žaidžiame ir jį toleruojame“.

JAV Imigracijos centro duomenimis, šiuo metu pasaulyje yra 93 valstybės, kuriose viena ar kita forma pripažįstama dviguba pilietybė. Didelė jų dalis laikosi panašios pozicijos, kaip JAV ar Lietuva. Formaliai dviguba pilietybė nėra skatinama, tačiau realiai patikrinti, kas ir kiek turi pasų, praktiškai neįmanoma.