Lietuvos laukuose ganosi mėsiniai galovėjai

Šalies žemdirbiai vėl gali teikti paraiškas paramai, skiriamai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos (KPP) priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ antrąją veiklos sritį. Paraiškos bus renkamos iki gruodžio 24 dienos.

Pagal šios KPP priemonės antrąją veiklos sritį paramos kreipėsi mėsinių galvijų augintojas Tomas Davainis.

Garbanoti, gauruoti – kaip meškos. Pamatyti jų į Legiškį netoli Rokiškio vis dar suka žmonės. Tai – galovėjai. Mėsinių galvijų veislė.

33 šiuos egzotinius galvijus ūkininkas T.Davainis prieš trejus metus parsivežė iš Vokietijos.

Galovėjai – brangūs, vienas jų kainuoja apie 5 tūkst. litų. Bet T.Davainis juos pirko pasinaudodamas anksčiau suteikta valstybės parama veisliniams gyvūnams įsigyti, todėl jam kompensuota 50 proc. galovėjų kainos.

Šiandien T.Davainio laukuose ritinėjasi jau 75 galovėjai. Ūkininkas žada ir toliau plėsti savo ūkį. Jis ketina laikyti ne mažiau nei 200 šių mėsinių veislių galvijų.

Galovėjai – pusiau laukiniai: išgyventų ir be žmogaus. Tačiau, norint auginti mėsai, žiemomis juos tenka šerti.

Pašarų gamybai ūkininkui reikia technikos. Jo ūkis – ekologinis. Auginant be chemijos reikia ne bet kokios, o geros ir įvairios technikos.

Techniką T.Davainis planuoja pirkti pasinaudodamas ES parama. Šį kartą – pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos (KPP) priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ antrąją veiklos sritį.

Galovėjai – tikras džiaugsmas aštuonerių metų Davainių Domantui. Garbanoti ritinėjasi pieva.

O jau jų veršiukai – tikri meškinai. Minkšti, putlūs, nors po galva dėk.

Tačiau galovėjai tik iš pažiūros atrodo taikūs gyvūnai. Žmogus prie galovėjų taip paprastai, pavyzdžiui, kaip prie mums pažįstamų bulių, neprieis ir jų nepaglostys. Tai būtų net pavojinga. Galovėjai – puslaukiai gyvūnai.

Tik auginti juos – jokio vargo. Galovėjai auga patys. Minta žole, nugraužia ir sumedėjusius augalus – žemė kaip kilimas nusitiesia jiems po kojomis. Rudenį Legiškyje 17 ha aptvertas plotas tampa kaip vieškelis.

Už tvoros kaukši plaktukai: darbininkai kala ėdžias.

„Jeigu galovėjus augini mėsai, žiemą reikia juos pašerti“, – sako T.Davainis.

Tačiau niekuo kitu – vien šienu. Išaugusiu taip pat natūraliai kaip galovėjai. Nuodėmė būtų prikimšti jiems chemijos ir taip sugadinti jų mėsą.

Kokia galovėjų mėsa? „Lyg ir žvėriena, lyg ir jautiena“, – negali tiksliai apsakyti Tomo žmona Dangira.

Vieną galovėjų jie jau pjovė: kaip sako, atsilyginti žmonėms už gerus darbus. „Nė prieskonių nereikėjo“, – sako Dangira. Visi pirštus aplaižė.

Kiek tokios mėsos kilogramas kainuoja? „Negalime pasakyti, nes tik šįmet galovėjus pradėsime pardavinėti. Bet Vokietijoje ji labai brangi: daugiau nei 50 litų kilogramas“, – sako Tomas.

T.Davainis Vokietijoje gyveno ir dirbo nuo 16 metų. „Vienas pažįstamas mane išsivežė į veterinarijos kliniką padirbėti“, – prisimena Tomas. Ten jis ir įsižiūrėjo galovėjus.

„Ateis laikas, kai ir pas mus bus vertinama ekologiška produkcija“, – įsitikinęs T.Davainis.

Ekologiški produktai kelis kartus brangesni, tačiau sveikesni. „Ekologiškai produkcijai užauginti reikia daugiau sąnaudų“, – skaičiuoja Tomas.

Štai rugius jis pardavė po 900 litų už toną. Kai šiemet grūdai buvo po 300 litų, atrodo, labai daug. „Tačiau kiek man jie kainavo užauginti“, – Tomo ūkis ekologinis.

Nenaudojant chemijos dirvą kultivuoti, akėti reikia ne po kartą. Tam reikia ir geros, įvairios technikos.

„Du traktorius, kultivatorius, plūgus, sėjamąją, šienapjovę, grėblius, vartytuvus, tralą šienui vežti, mėšlakratę“, – Tomas vardija, ką šįmet ketina pirkti.

Visa šita technika kainuos 1,5 milijono litų. Kad tiek turėtų, Tomui, skaičiuojant šiandienėmis kainomis, reikėtų parduoti ne mažiau nei 600 galovėjų. Šįmet jis galės parduoti 14.

Galovėjų auginimas – ekstensyvi gyvulininkystės šaka. Mėsai jie tinkami tik po kokių dvejų, trejų metų.

T.Davainis parengė verslo planą ir kreipėsi ES paramos pagal KPP priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“.

Mėšlakratei, kuri kainuos apie 100 tūkst. litų, pirkti T.Davainis prašo paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ pirmąją veiklos sritį – „Nitratų direktyvos ir naujų privalomų Bendrijos reikalavimų įgyvendinimas“.

Visa kita technika kainuos 1,4 milijonų litų. Jai pirkti paramos T.Davainis prašo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos (KPP) priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ antrąją veiklos sritį.

Mėšlakratei pirkti T.Davainis prašo 75 tūkst. litų, visai kitai technikai – 690 560 litų paramos. Tai didžiausia paramos suma, kuri pagal šią veiklos sritį gali būti skiriama vienam projektui.

Pagal šią KPP priemonės antrąją veiklos sritį paramos lėšomis kompensuojama tik dalis projekto išlaidų. Daugumai – iki 40 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

Kiek daugiau gaus ūkininkaujantys mažiau palankiose vietovėse ar jaunieji ūkininkai – jiems bus kompensuojama iki 50 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Daugiausia – iki 60 proc. išlaidų kompensuojama jauniesiems ūkininkams, kurie dirba mažiau palankiose ūkininkauti žemėse.

Kalvotos Rokiškio rajono žemės priskiriamos prie ūkininkauti mažiau palankių žemių. T.Davainiui – 29-eri. Nors ūkininkauti jis pradėjo prieš trejus metus, Tomas tebėra jaunasis ūkininkas. Jis nesinaudojo jaunajam ūkininkui skiriama ES parama.

Tai, ką galėjo gauti anksčiau, Tomas atsiims dabar. Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos (KPP) priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ antrąją veiklos sritį už perkamą techniką jam bus kompensuojama 60 proc. „Tai labai daug“, – džiaugėsi ūkininkas.

Trūkstamą pinigų dalį T.Davainis skolinsis iš banko. Be jokios rizikos – po 150 tūkst. litų T.Davainis kasmet gauna išmokų už ekologinį ūkininkavimą.

Priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ antrosios veiklos srities gyvulininkystės sektoriui numatyta skirti 145 mln. litų. Kaip būtų atrenkamos paraiškos, jei paramos prašytojų atsirastų daugiau nei šiai KPP priemonės veiklos krypčiai numatyta pinigų?

Nacionalinės mokėjimo agentūros teigimu, tokiu atveju būtų taikomi prioritetiniai kriterijai.

Jų yra devyni. Visi jie pagal svarbą išrikiuoti į eilę ir turi lemiamą balsą.

Kitaip sakant, eilės priekyje esančius kriterijus atitinkantys projektai turės pirmenybę prieš projektus, kurie atitinka tolesnius kriterijus.

Pavyzdžiui, pareiškėjas, kuris yra iki 40 metų paramos paraiškos pateikimo dieną, turės prioritetą, lyginant su pareiškėju, kuris projektui įgyvendinti prašo mažesnio paramos intensyvumo.

Tačiau jis nebeturės pirmumo, lyginant su pareiškėju, kurio valdos dydis iki 150 ha ar kuris nėra gavęs Europos Bendrijos (EB) investicinės paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai.

* * *

* Pareiškėjas nėra gavęs EB investicinės paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai.

* Valdos dydis iki 150 ha žemės ūkio naudmenų.

* Pareiškėjas yra iki 40 metų.

* Projektui įgyvendinti prašoma mažesnio paramos intensyvumo.

* Ūkyje diegiamos inovacijos.

* Paramos gavėjo narystė kooperatyve, kuris yra pripažintas žemės ūkio kooperatyvu.

* Paramos gavėjas yra pripažintas žemės ūkio kooperatyvas (atsižvelgiama į jį sudarančių narių skaičių).

* Modernizuojamos asmenų, turinčiųjų „žaliąjį diplomą“, valdos.

* Projektai, kurių vidinės grąžos norma yra didesnė.

* * *

Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkystės instituto duomenimis, galovėjai yra:

Viena seniausių mėsinių galvijų veislių, išvesta Škotijoje.

Žmogus juos augina dėl mėsos, o jų visą pieną sunaudoja veršeliai.

Suaugusios jų karvės sveria iki 500 kg, buliai – iki 750 kg.

Galovėjai yra beragiai, dažniausiai juodos arba juodai rudos spalvos. Yra žinoma juodų su balta juosta galvijų.

Jų kūnas apaugęs gausiu pūku ir ilga gauruota vilna, todėl jie yra atsparūs šalčiui ir gali ištisus metus būti po atviru dangumi, net gulėti ant sniego.

Galovėjai turi tvirtas nagas, todėl gali lengvai vaikštinėti akmenuotu paviršiumi, stačiais šlaitais.

Galovėjai labai nereiklūs ir ištvermingi. Jie gali išgyventi ir be žmogaus pagalbos, misdami tuo, ką randa gamtoje. Galovėjų patelės pasižymi ilgaamžiškumu.

Galovėjai priskiriami prie greitai bręstančių galvijų veislių.

Tai ekstensyvi galvijų veislė, žmogaus auginama dėl labai vertingos mėsos – galovėjai mažiau už kitas veisles kaupia riebalus. Skerdienos išeiga – apie 60-63 proc.

Ūkinių gyvūnų registro duomenimis, galovėjai:

Lietuvoje pirmą kartą įregistruoti 2003 metais. Tuomet 8 galovėjus įregistravo 1 ūkininkas iš Kauno rajono.

Šiuo metu yra 236 galovėjų veislės galvijai. Juos laiko 13 ūkininkų.

Didžiausias Lietuvoje turėtas galovėjų skaičius – 274 galvijai.

Nacionalinės mokėjimo agentūros apmokėta informacija.