Netikėtai iškilo klausimas dėl pačių derybų su Rusija esmės. Galbūt būtent dabar – pasaulinės krizės sąlygomis – jos atveria naujų geopolitinių lūžių galimybę? Gal net panašių į tuos, kurie po Antrojo pasaulinio karo pavertė neįsivaizduojamais karinius konfliktus anksčiau nuolat kariavusioje Europoje?
Visa tai gali atrodyti svaičiojimai. Iš dalies taip atrodo net ir man pačiam. Juo labiau kad neseniai rašiau, jog Rusija sąjungas Europoje kuria kiek kitaip, nei įprasta civilizuotame pasaulyje. Ji tiesiog bando „nusipirkti“ jau ne tik paskirų valstybių politikus, bet ir pačias valstybes.
Ir pasaulinės krizės sąlygomis ši grėsmė vis didėja.
Nuo to laiko gyvenimas tokias įžvalgas tik patvirtino. Ypač po politinio prekeivio reputaciją pelniusio Didžiosios Britanijos verslo reikalų sekretoriaus P.Mandelsono vizito į Maskvą.
Po šio vizito Londono pozicija ES derybų su Rusija atnaujinimo klausimu visiškai pasikeitė. Dabar net kai kurie britų apžvalgininkai teigia, kad jų šalis tiesiog parsidavė Maskvai ir kartu išdavė savo sąjungininkes Rytų Europoje. Kai kas nurodo ir sandėrio kainą – tai dešimčių milijardų dolerių kontraktai.
Bet net tokioje situacijoje verta atmerkti akis ir kitai informacijai. O ji iš pirmo žvilgsnio glumina: Rusija pasiūlė ES ne partnerystę, dėl kurios bandoma derėtis, o strateginę sąjungą.
Šios idėjos lapkričio 6-ąją paskelbtos oficialiu Rusijos valdžios ruporu laikomame dienraštyje „Rosijskaja gazeta“. Įdomi ir šios strategijos autorių pora. Tai – žinomi Rusijos politologai S.Karaganovas ir I.Jurgensas. Abu – iš artimiausiųjų Kremliui rato.
Jų įžvalgose daug kalbama apie tai, kad ES ir Rusijai tiesiog būtina kurti net ne partnerystę, o sąjungą. Įrodinėjama ir tokios sąjungos abipusė nauda.
Tiesa, galima ir reikia matyti ne tik netikėtas Rusijos idėjas, bet ir įtartinas gaidas.
Tarp eilučių tikrai galima perskaityti tuos pačius strateginius Rusijos tikslus: pasinaudojus ES mesti iššūkį JAV. Galima įžvelgti ir norą kurti sąjungą su ES būtent pagal Rusijos taisykles.
Tačiau svarbiausia ir įdomiausia yra visai ne tai. Netikėčiausi yra konkretūs pasiūlymai.
Nors autoriai teigia, kad vadinamoji Energetikos chartija, kurią Maskva yra pasirašiusi, bet atsisako vykdyti, neatitinka Rusijos interesų, čia pat jie skelbia kone priešingas idėjas.
„Strateginės Rusijos ir ES sąjungos pagrindu turi tapti etapais kuriama energetinė sąjunga. Bendras Europos energetinis kompleksas turi būti pagrįstas abipuse ūkio subjektų nuosavybe ir bendru dujų ir kitokių energijos išteklių gavybos bei paskirstymo valdymu“, – teigia strategijos autoriai.
Jei tokios idėjos būtų pradėtos įgyvendinti, jos tikrai galėtų suteikti impulsą revoliuciniams dabartinės pasaulio tvarkos pokyčiams bent jau Eurazijos erdvėje.
Užtenka prisiminti, jog dabartinės Europos Sąjungos pagrindu tapo ir bet kokius karus Senajame žemyne neįmanomus padarė labai panašus strateginis projektas – Anglies ir plieno sąjunga. Ji kurta pirmiausia tarp pagrindinėmis priešininkėmis Europoje šimtmečius laikytų šalių.
Tiesa, kol kas tai skamba tik kaip svajonė. Juo labiau kad realiai Rusija iki šiol vykdė priešingą politiką.
Kremlius kone banditiškais metodais išstūmė iš šalies energetikos beveik visą užsienio kapitalą arba bent jau paliko jį be jokių valdymo teisių. Tuo pat metu buvo vykdoma „strateginė verslo ekspansija į Europą“, vertusi nerimauti dėl energetinioekonominio imperializmo.
Tad gal neverta kreipti dėmesio į realiais darbais nepagrįstas net ir įtakingiausių Rusijos strategų kalbas? Pačios Rusijos veiksmų nulemtas nepasitikėjimas ja siūlytų būtent tokį vertinimą. Tačiau protas sako, kad dabartinė pasaulinė krizė iš tiesų gali daug ką pakeisti.
Taip, Rusija, nepaisydama krizės ir net savo pačios žmonių gerovės, vis dar gali švaistytis milijonais ar net milijardais, jei ji nori įgyvendinti kokį nors agresyvios politikos projektą. Gali ji ir toliau bandyti pirkti paskirų šalių politikus ar net visas šalis.
Tačiau strategiškai Maskva iš tiesų gali būti tiesiog priversta vėl atsiverti ir Vakarų investicijoms. Ir būtent energetikos sektoriuje. Juk Rusiją ištiko ne vien finansinė ir ekonominė krizė. Jau nukritusios naftos ir krintančios dujų kainos paliks šią šalį be žymios dalies pajamų.
O juk Rusijos naftos ir dujų bendrovės ir iki šiol neinvestavo į gamybos modernizavimą ir jos plėtrą. Ką tai reiškia, šią savaitę viešai pripažino net Rusijos dujų monopolininkės „Gazprom“ vadovas A.Mileris.
Jis neslėpė, kad sunkmečio laikotarpiu energetikos bendrovės pradeda pastebimai mažinti ir taip menkas investicijas į gavybą. „Tai reiškia, kad pasiūlos trūkumas gali prasidėti jau labai greitai, net greičiau, nei mes manėme“, – sakė A.Mileris.
Tiesa, apsigauti neverta. Kremlius padarys viską, kad vadinamoji energetinė sąjunga, net jeigu ji būtų kuriama, veiktų pagal Maskvoje surašytas taisykles.
Bet nauja galimybė Europos Sąjungai neabejotinai atsiveria. Galbūt ji pasirodys tik iliuzija. Bet pamėginti vis tiek verta.
Tik svarbu, kad pati ES būtų pasirengusi gerai apgalvotam ir kelis ėjimus į priekį numatančiam strateginiam žaidimui. Kitaip ji dar kartą rizikuoja užkibti ant Rusijos siūlomo gražiai atrodančio, bet galiausiai sprangaus tampančio jauko.