Žirgininkystė - rizikingas verslas

Saulius penkiolika metų gyveno ir dirbo Joniškio r., o prieš dvejus metus sugrįžo į gimtąjį kraštą. Pakiršinio kaime įsigijo senus pastatus, juos rekonstravo ir pritaikė žirgams laikyti. Savo fermoje dabar augina tik veislines kumeles ir kumeliukus, o sportinius žirgus - buvusiose dvaro arklidėse Baisogaloje. Dalį fermos išsinuomojo iš Lietuvos veterinarijos akademijos (LVA) Gyvulininkystės instituto.

Be savo žirgų, Saulius dar prižiūri, šeria ir treniruoja trijų verslininkų žirgus. „Tai papildomas darbas, nes iš nuosavo žirgyno neįmanoma pragyventi. Žirgai visame pasaulyje labai brangus hobis. Kartais ironizuodamas sakau, kad žirgai – tik labai turtingų arba pamišėlių hobis. Bet savo gyvenimo be žirgų niekaip neįsivaizduoju. Džiugu, kad abu mano vaikai irgi myli šiuos gyvulius, padeda juos prižiūrėti, jodinėja, sūnus Simas dalyvauja varžybose.

Prieš daugelį metų baigiau Buivydiškių žemės ūkio technikumą, įgijau žirgininko–zootechniko specialybę, turiu trenerio kvalifikaciją. Nuosavus sportinius žirgus pradėjau auginti Rudiškių (Joniškio r.) veislinėje fermoje 1992 m. Turiu suformavęs Hanoverio žirgų privačią veislinę (B kategorijos) bandą, priklausau Lietuvos jojamųjų žirgų augintojų ir Baltijos hanoverių žirgų augintojų asociacijoms“, – pasakojo S.Pužauskas.

Saulius – ne tik žirgininkas, bet ir ūkininkas, dirba 20 ha žemės (10 ha turi nuosavos), dalį plotų užima ganyklos, pievos, žirgams šerti augina avižų. Ateinančiais metais S.Pužauskas nusprendė nebedirbti žemės, nebeaugins ir grūdinių kultūrų, tai jam nuostolinga, nes neturi savo technikos, reikia samdyti darbininkus. Pernai apsimokėjo auginti avižas, supirkėjai už toną mokėjo 500–550 Lt, o šiemet jos buvo dvigubai pigesnės. Jo manymu, dabar labiau apsimoka grūdus, morkas, šienainį pirkti, negu pačiam vargti.

Žirgyno savininkas entuziastingai pasakojo apie savo augintinius - Hanoverio veislės žirgus, kurie tinka ir dailiajam jojimui, ir konkūrams. Išskirtiniai šių žirgų bruožai: gero charakterio, tvirti, gražūs, taip pat tinka turizmui, vaikams jodinėti. Sūnui S.Pužauskas 10-ojo gimtadienio proga padovanojo Hanoverio veislės žirgą Pincetą.

Dešimtokas Simas jau yra dalyvavęs daugelyje varžybų ir konkūrų, pelnė net 77 pergales, apdovanotas įvairiais prizais ir atminimo dovanomis. Jis sportuoti pradėjo nuo aštuonerių metų. Trylikametė Greta jodinėti pradėjo tik praėjusiais metais, brolis jai treniruotis patikėjo savo ramųjį Pincetą. Sugrįžę iš mokyklos abu ateina pajodinėti, padeda tėvui apliuobti žirgus. Šeimininkas paaiškino, kad sportiniai žirgai turi būti treniruojami kasdien, jodinėti reikia 1–1,5 val.

Kalbėdamas apie savo gražuolius žirgus, S.Pužauskas kartojo, jog dabar iš žirgyno sunku pragyventi, nelengva parduoti sportinį žirgą ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Net ir didžiausiems entuziastams nebereikia žirgų.

„Ekonomikos krizė, be abejo, turi įtakos ir žirgininkystei, dauguma aistruolių nebeįperka žirgų, tam neturi pinigų, rūpi, kaip išgyventi, kaip išsaugoti turimą verslą, o jodinėti, sportuoti, pramogauti – ne tas metas. Anksčiau žirgus pirkdavo užsieniečiai. Dabar niūrios nuotaikos visur. Turiu dešimt gražuolių žirgų parduoti, tačiau jų niekas neperka. „Užšaldyti“ mano pinigai, jų reikia šeimai išlaikyti, mokesčiams mokėti, pašarams, papildams pirkti ir kitoms reikmėms“, – aiškino Saulius.

Lietuvoje nerengiami aukcionai, o vykti į užsienyje organizuojamus labai brangu. Čia – privatus verslas, kaip išmanai, taip ir sukis. Anksčiau nesunku buvo parduoti sportinius treniruotus žirgus. O pernai tik vieną žirgą nupirko turizmo reikmėms už 5,5 tūkst. Lt.

Ketverių–šešerių metų sportinis žirgas kainuoja nuo 5 iki 30 tūkst. Lt. O vieno sportinio žirgo išlaikymas per metus kainuoja nuo 5 iki 6 tūkst. Lt. Anksčiau už veislines kumeles, veislinius eržilus ir kumeliukus gaudavome valstybės išmokas, šiemet tikriausiai nieko nebemokės, mat hanoveriai – ne lietuviška veislė, mūsų šalyje nesaugomas jų genofondas.

Visi Sauliaus žirgai turi kilmės sertifikatus, veislinių žirgų pasus. Šiemet iš savo žirgyno negauna pajamų, nežino, kaip reikės išlaikyti veislinę bandą.

„O žirgynas – mano darbas, suprantama, turėtų būti ir nuolatinis pajamų šaltinis. Deja, dabartinė padėtis yra baisi“, – kalbėjo žirgyno savininkas.

Žirgus reikia kasdien šerti, valyti, treniruoti ir laukti, kol įvyks stebuklas – iš kažkur atsiras pirkėjas ir nupirks nors vieną gražuolį. S.Pužausko žirgynas – šeimos ūkis, žirgus prižiūrėti padeda ne tik vaikai, bet ir žmona. Saulius pats žirgus kausto, treniruoja, jei reikia, pats ir gydo, tik sudėtingoms operacijoms tenka kviestis kvalifikuotą veterinarijos gydytoją.

LVA Gyvulininkystės instituto Gyvūnų veisimo ir genetikos skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja, Lietuvos arklių augintojų asociacijos valdybos narė dr. Rūta ŠVEISTIENĖ: „Kad galėtume lanksčiau taikyti Vakarų Europos žirgų veisimo principus, Lietuvoje naudoti užsienio veisles be skirtingų valstybių asociacijų suderinimo ir dalyvavimo, 1999 m. pradėta kurti Lietuvos jojamųjų arklių veislė, vėliau – ir Baltijos hanoverių žirgų veislė. Lietuvos jojamųjų ir Baltijos hanoverių grupių žirgai veisiami kaip atvira populiacija, naudojant atviro genetinio branduolio struktūrą palaikantį sportinių žirgų veisimą. Šių žirgų veisimu užsiima dvi asociacijos – Lietuvos arklių augintojų ir Baltijos hanoverių žirgų augintojų. Iš esmės šios asociacijos turi vienodus tikslus – išauginti geros sportinės vertės žirgus. Manau, dėl to ateityje turėtų pradėti dirbti drauge.

Sportinių žirgų veisimas – labai sunkus darbas, reikalaujantis ne tik žinių, bet ir geros nuojautos parenkant poras. Tik vienas eržilas iš dešimties gali būti panaudotas veisliniam darbui. Išauginti gerą sportinį žirgą, kuris būtų ne tik pakankamai stiprus, greitas bei ištvermingas, bet ir noriai vykdantis žmogaus komandas, reikia laiko ir nemažų investicijų, kurios ne iš karto atsiperka. Veislininkystės darbe ne visada pasiseka pasiekti norimų rezultatų, gautą menkavertį prieauglį sunku realizuoti. Dažniausiai tai būna gražaus eksterjero žirgeliai, tačiau neturi visų reikiamų savybių siekiant aukštų sportinių rezultatų. Daugiausia tokio tipo žirgai parduodami mėgėjams, jie būna skirti laisvalaikiui. Tačiau Lietuvoje tokio tipo arklių poreikis nėra labai didelis. Žirgų augintojas šiais laikais turi turėti aiškų tikslą ir labai apgalvotai parinkti poras.

Šiais metais eržilų ir kumelių augintojai galės dalyvauti geriausių veislinių žirgų vertinimo konkurse, kurį organizuoja asociacijos, atsakingos už veislininkystės darbą. Kiekviena asociacija organizuoja konkursą pagal kuruojamų veislių specifikaciją. Šio konkurso tikslas – skatinti veisimui naudoti tik geriausius eržilus ir kumeles. Nelygu skirtingose asociacijose patvirtinti konkurso nuostatai, konkurse gali dalyvauti A, B ir C kategorijų veislynai. Už geriausiai įvertintus eržilus ir kumeles bus skiriamos premijos.“

Žemės ūkio ministrės Kazimieros Prunskienės 2008 m. birželio 2 d. įsakymu 3D–302 patvirtintos „Paramos veislininkystei taisyklės“. Šiose taisyklėse yra nurodyta: „Žirgynams, vykdantiems valstybės nustatytas veislininkystės funkcijas, už žirgų produktyvumo – darbingumo ir genetinės kokybės nustatymą, už į veisimo planą įtrauktą ir VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) apskaitytą Lietuvos sunkiųjų, stambiųjų žemaitukų ir žemaitukų veislės eržilą mokama 5 400 Lt, už į veisimo planą įtrauktą ir ŽŪIKVC apskaitytą kumelę – 4 700 Lt; už kiekvieną metų pradžioje laikomą ir įvertintą elito klase, į veisimo planą įtrauktą ir ŽŪIKVC apskaitytą trakėnų, grynakraujų jojamųjų, arabų ir ristūnų veislės eržilą – 3 000 Lt, už į veisimo planą įtrauktą kumelę – 2 200 Lt; už kiekvieną einamaisiais metais laikytą ir ŽŪIKVC apskaitytą Lietuvos sunkiųjų, stambiųjų žemaitukų, žemaitukų, trakėnų, grynakraujų jojamųjų, arabų ir ristūnų veislinių arklių prieauglį – 1 500 Lt.“ Taisyklėse yra nurodyti pagrindiniai finansavimo tikslai ir veiklos kryptys, tinkamos finansuoti išlaidos ir kt.

ŽŪM Gyvulininkystės ir veterinarijos skyriaus vyr. specialistas Vincentas BUČELIS: „Yra kuriama Lietuvos jojamųjų žirgų augintojų asociacija. Konkursus žirgams įvertinti, finansinei paramai skirti skelbia asociacijos. Privataus žirgyno savininkas žirgams realizuoti rinkos turi ieškoti pats, ministerija to daryti neįpareigota.“