Susitikimas su G.Tsetrinu organizuojamas pirmadienio vakarą Mokytojų
namuose Vilniuje. Vakaro metu bus parodytas ir 25 minučių trukmės
dokumentinis filmas „Leaving Fear Behind“ apie Kinijos politiką Tibete,
sukurtas buvusio politinio kalinio pusbrolio, pranešė Tibeto laisvės rėmimo
judėjimas Lietuvoje.
Kovotojų už Tibeto laisvę teigimu, filme perteikti paprastų tibetiečių
nuomonės apie Kinijos vykdomą politiką Tibete. Filme kalbinti žemdirbiai,
verslininkai, vienuoliai, studentai, klajokliai, kurių atsakymai „liudija
apie prievartos ir diskriminacijos paženklintą gyvenimą“.
Antradienį svečias iš Tibeto lankysis Seime, kur pasakos apie padėtį
regione kai kuriems parlamentarams bei Tarpparlamentinei ryšių su Tibetu
grupei.
Politinis kalinys Gyaljongas Tsetrinas, gimęs 1970 metais, nuo 1987-ųjų
kovoja už žmogaus teises bei tibetiečių laisvę. Nuo 1992 metų už savo veiklą
jis buvo suimtas 5 kartus, o išėjęs į laisvę suprato, kad nebegalės tęsti
normalaus gyvenimo dėl nuolatinių valdžios persekiojimų. 2002 metais
G.Tsetrinas pabėgo iš Tibeto ir gavo politinį prieglobstį Šveicarijoje.
Gyvendamas Šveicarijoje, jis nuolat palaiko ryšį su tėvynainiais ir tęsia
1987 metais pradėtus darbus.
Pastarąjį kartą dideli nesutarimai tarp kinų valdžios ir tibetiečių buvo
kilę pavasarį ir vasarą, kai Tibete ir kai kuriuose kituose regionuose
prasidėjo masiniai protestai prieš Kinijoje rengiamas olimpines žaidynes.
Kinijos valdžia nuslopino protestus ir vėliau kilusias riaušes.
Filmas apie tibetiečių nuotaikas tuo laikotarpiu pasirodys pavasarį -
šiuo metu apie tai juostą kuria režisierius Vytautas V.Landsbergis.
Tremtyje gyvenantis Tibeto dvasinis lyderis Dalai Lama lapkričio
pradžioje pareiškė, jog Tibeto atstovų pastangos užtikrinti didesnę Tibeto
autonomiją baigėsi nesėkme, ir paragino regiono gyventojus būti
pasiruošusiems bet kokioms santykių su Pekinu permainoms.
1959 metais po nesėkmingo sukilimo prieš Kinijos valdžią iš tėvynės
priverstas pasitraukti Nobelio taikos premijos laureatas Dalai Lama
pastaruosius du dešimtmečius kovojo už Tibeto „plačią autonomiją“ Kinijos
sudėtyje. Tačiau dabar daugelis Tibeto išeivių pasisako už visišką regiono
nepriklausomybę.
Lietuva, nors ir laiko Himalajų kalnuose esantį Tibeto regioną Kinijos
dalimi, kartu su kitomis ES šalimis yra pareiškusi susirūpinimą dėl neramumų
Tibete bei pasisakiusi už taikų Kinijos valdžios ir tibetiečių dvasinio
lyderio Dalai Lamos bei jo atstovų santykių sureguliavimą.