Tokie klausimai kilo pasidomėjus, kodėl žirgininkystės tradicijas puoselėjančioje Lietuvoje Europos Sąjungos struktūrinių fondų milijonai nukeliavo ne į Sartus, Riešę, Uteną, Varėną, o ten, kur juos nukreipė nueinančios nuo valdžios Vyriausybės Ūkio ministerija. Skandalo žaibai pradėjo blykčioti priartėjus prie šios istorijos užkulisių. Ne ką geresnė buvo ir tyrimo pradžia, kai paslaptis sekė paslaptį. Jų tiršta migla pradėjo sklaidytis „Ūkininko patarėjui“ pareikalavus iš valdininkų informacijos. Ji bemat atsirado ministerijų kabinetuose ir net interneto puslapiuose.
Iki tol viešumas buvo neįveikiamas barjeras ristūnų sporto entuziastui, patyrusiam treneriui, garsiausiam Lietuvoje žirgų augintojui, Dubičių žemės ūkio bendrovės vadovui Stasiui Kėriui ir ilgamečiam Varėnos merui Vidui Mikalauskui bei šalies žirgininkams. Kodėl?
Karštligiški sprendimai
Milijoninės lėšos žarstomos paskutiniuose nueinančios Vyriausybės posėdžiuose, strateginiuose komitetuose ir ministerijų komisijose. Pasitarimų, kuriuose vyksta tokios dalybos, pasipylė it iš gausybės rago. Kai kuriose ministerijose jau posėdžiaujama kone kasdien nuo ryto lig vakaro, skubant paskirstyti ES struktūrinių fondų lėšas, o jų baigiantis metams tvinte tvinsta. Iš tiesų ir laikas spaudžia finansuoti siūlomus projektus pagal 2007–2013 metų sanglaudos skatinimo veiksmų programas.
Kalbama apie didžiulius lėšų srautus, tad prie pinigų maišų rikiuojasi ir nemenka eilutė. Tarp svajojančiųjų ir viltimis bei idealais tikinčiųjų toje eilėje vis dėlto daugiau tų, kurie iš anksto žinojo, kas, kam ir kiek teks. Sudarytos solidžios komisijos tik svarsto, diskutuoja, o lėšas skirsto tikrieji Lietuvos valdytojai – šešėlyje tūnantys prezidentai, premjerai bei Seimo įtakingieji. Tai jie diktuoja ir patampo už virvelių postais pavadintose kėdėse sėdinčius vasalus. Iš viduramžių atėjęs žodis vasalas tinka mūsų laikams – jis reiškia feodalą, asmeniškai priklausomą nuo galingesnio feodalo, todėl jam atlieka įvairias prievoles.
Tokios mintys kilo atlikus vienos, iš pirmo žvilgsnio paprastos, ES struktūrinių fondų lėšų skyrimo istorijos tyrimą. Skandalu ji pakvipo sunkiai skinantis kelią per biurokratinius brūzgynus, norint sukaupti elementarią informaciją. Ji, kaip Šventas Raštas, turėtų būti atvira visiems.
Paslapčių skraistėmis apdangstytoje Lietuvoje, deja, savi papročiai ir dėsniai. Tačiau paprastas ir nenorintis balsuoti bei dalyvauti rinkimuose pilietis žino: tai, kas slepiama, yra nedora.
Dar vienas trumpas rakursas arčiau aptariamo reikalo. Negaliu nepacituoti savo pamėgto Merfio dėsnio. „Krizių metu, kai žmogus priverstas pasirinkti, kaip elgtis, dauguma žmonių pasirenka patį blogiausią variantą.“
Dorą, skaidrų, teisingą kelią pasirinko Varėnos savivaldybė, sukūrusi ir parengusi išradingą projektą, kaip atgaivinti senutėlę Dzūkijos širdį ir prikelti ją gražesniam gyvenimui, pasinaudojus ES teikiamos programos „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ priemone.
Nulijo viltimis ir pažadais
Ar tikrai ko nors neįmanomo įsigeidė Varėnos savivaldybė, skrupulingai parengusi savo viziją? Jau metų pradžioje savivaldybės administracijos direktorius Algis Miškinis pateikė Žemės ūkio ministerijai raštą dėl hipodromo Varėnos mieste. Maža to, jie jau buvo parengę hipodromo veiklos modelį, infrastruktūros aprašymą, preliminarius skaičiavimus dėl lėšų poreikio. Už sumanumą jiems spaudė rankas ir kas tik galėjo, žadėjo paramą. Kitas žingsnis – jau konkretesnis. Savivaldybė parengė du projektus pagal Ūkio ministerijos kvietimą. Vienas projektas – „Grybų krašto sostinės Varėnos pažintinio turizmo infrastruktūros plėtra“ ir „Hipodromo įrengimas Varėnos rajone“. Laukė ir tikėjosi, kad jų viltys pasiteisins. Ūkio ministerija savo ruožtu parengė „Hipodromų plėtros studiją.“ Tik apie ją kiek vėliau.
Varėnos meras Vidas Mikalauskas apstulbo sužinojęs paskutinius Ūkio ministerijos sprendimo rezultatus. Varėnos projektams nenusišypsojo ministerijos dangus. „Mes nustėrome sužinoję, kad prioritetas suteiktas Lazdijų savivaldybei. Mums – nieko. Suprasčiau, jei pirmenybė būtų suteikta Utenai ar Sartams, kur tikrai puoselėjamos tradicijos ir dabar veikia žirgynai, vyksta lenktynės. Tačiau kategoriškai nesutinkame dėl Lazdijų pasirinkimo. Kodėl hipodromas turi atsirasti ten, kur nėra ristūnų, trenerių, pagaliau, kur tėra pretenzijų likučiai į hipodromą. Apmaudu, kad buvome vedžiojami už nosies. Mūsų niekas nekvietė į jokius svarstymus, net neišklausė argumentų“, – piktinosi neskaidriomis išvadomis Varėnos meras V. Mikalauskas.
Mokslinis darbas buvo savivaldybei norint pasikviesti ūkio ministrą Vytą Navicką apsilankyti Varėnoje ir vietoje apžiūrėti, ką turi ir ko dar reikia rajonui ir jo žmonėms. Atvažiavo. Išvažiavo įtikintas argumentais ir perspektyvomis. Pažadėjo. Tik va, to ryžto pažadą tesėti neužteko. 2008 m. spalio 27 d. ministro įsakymu buvo patvirtintas Lazdijų hipodromo modernizavimo projektas. Savi marškiniai arčiau kūno? Juk V. Navickas – lazdijiškis.
Pagal ministro įsakymą, Lazdijams teks 4,5 mln. Lt ir dar pusė mln. Lt iš valstybės biudžeto hipodromo statybai Lazdijuose.
Kyšo interesų ausys
Tos kyšančios interesų ausys gerai matomos vartant „Lietuvos hipodromų plėtros studiją“, kurią parengė UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“. Joje tarsi užkoduota išankstinė nuostata, kam bus skirti milijonai. Tiesa, mokslinio tyrimo darbu pavadintas 126 puslapių veikalas, kurį redakcijai parodė Varėnos meras, skiriasi nuo to varianto, kuris pateikiamas Ūkio ministerijos tinklalapyje. Antrasis bent aštuoniais puslapiais didesnis, „apaugintas“ jau pačių varėniškių pateiktomis kritinėmis pastabomis. Tiesa, iš akiračio išleidžiant argumentus Varėnos hipodromo naudai.
„Rašo tas studijas, leidžia pinigus vėjais, kuomet pakaktų trijų kvalifikuotų ekspertų išvadų. Žinoma, jie turėtų būti sąžiningi ir galimybių aprašymus pateikti tik pabuvojus vietose, kur numatoma hipodromų plėtra“, – sakė meras V. Mikalauskas. Jo įsitikinimu, suduotas didžiulis smūgis Varėnos regiono turizmo plėtrai ir infrastruktūros kūrimui.
Kodėl studijoje nenurodyta, kokie Varėnos pranašumai. Neįvertintas žemės sklypo hipodromui įrengti privalumas. Savivaldybė parinkusi sklypą atliko detalaus planavimo procedūras. Nenurodyti pasiekimai sportinės žirgininkystės srityje. Nebuvo net paminėta galimybė rengti kvalifikuotus specialistus. Juk Varėnoje yra puiki verslo ir technologijų mokykla, kuri, pasak S. Kėrio, galėtų ruošti vadeliotojus, žokėjus, kalvius, visus žirgininkystei reikalingus specialistus. „Mažėja pasagų gamybos meistrų“, – tikino S. Kėrys.
Ar tikrai solidi Ūkio ministerijos komisija, kuriai vadovavo valstybės sekretorius Gediminas Miškinis, nematė pateiktų argumentų?
O gal nenorėjo matyti?
Smūgis profesionalams
Pastebėsiu: dar didesnis smūgis suduotas Varėną ir Lietuvą gal tris dešimtmečius garsinantiems aukščiausios klasės ristūnų treneriams Algiui Vilkiniui, Stasiui Kėriui, Eimantui Klebauskui. Pamirštas dar vienas faktas. Būtent Varėnoje aktyviausiai veikia respublikinė lenktynių žirgų lyga (RLŽL), o jai vadovauja ristūnų žinovas profesionalas S. Kėrys. Jis vadovauja ir Dubičių žemės ūkio bendrovei, dešimtmečius puoselėjančiai žirgininkystę.
Pasak S. Kėrio, buvo nušvitusi viltis, kad galėsime pagaliau įrengti hipodromą, nes tik jame galima treniruoti ristūnus, kurių laikoma per 50. „Manęs neįtikino pasirinkimas. Tai paprasčiausias akių dūmimas. Nesuprantu, kodėl hipodromo reikia ten, kur nėra ristūnų? Lazdijai neturi ir trenerių. Jų jojamiesiems žirgams pakanka bėgimo takų, kuriems sutvarkyti milijonų nereikia. Pikta, kad ministerija veikė už uždarų durų, neklausdama specialistų nuomonės. Nekeltume klausimų, jei lėšos būtų skirtos Sartams, Utenai, Riešei. Gerai, kad jas paskyrė bent jau Raseiniams, irgi turintiems senas žirgų sporto tradicijas“, – sakė profesionalas.
S. Kėrio manymu, parengta studija neišlaiko jokios kritikos. „Joje nupieštas pasaulio vaizdelis, išanalizuota, kiek kas uždirba iš totalizatorių, lažybų. Mes kalbėkime apie tai, ko reikia Lietuvai. Kalbėkime apie sportinių žirgų veislininkystę. Varėna tuo ir garsi. Kalbėkime apie trenerių, žokėjų rengimą“, – komentavo respublikinės lenktyninių žirgų lygos direktorius.
Kiek hipodromų reikia Lietuvai?
Dabar Lietuvoje yra 17 hipodromų ir bėgimo takų, kuriuose vyksta žirgų lenktynės. Garsiosios studijos rengėjai tvirtina, kad gerai įrengtų galėtų būti penki, pakaktų ir vieno, įrengto pagal geriausius pasaulio hipodromų standartus. Įdomi mintis, tik ji iškelia dar daugiau klausimų. O kur rengti lenktynininkus, kur jiems treniruotis? Perlojos žvyrkelyje? Ten, kur dabar priversti treniruotis varėniškiai – geriausi šalies ristūnininkai.
Studijos verdiktas paprastas: jei būtų priimtas sprendimas vystyti Lazdijų hipodromą, tai Varėnos projekto įgyvendinimas būtų netikslingas. Juk kurti du tokius objektus viename regione neracionalu. Nebus gyvybės...
Jau minėjome, kad studiją sukūrė UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“. Kas ir už kiek – kitame rašinyje, kur gal bus ir daugiau atsakymų.
Pabaigoje – mįslinga Ūkio ministerijos valstybės sekretoriaus G. Miškinio vadovaujama komisija, kuri priėmė ir palaimino sprendimą, kad hipodromas bus tik Lazdijuose. Ji buvo sudaryta ūkio ministro įsakymu iš 17 narių – kiekvienam Lietuvos hipodromui po vieną. Gerbiamas komisijos vadovas neprisiminė jos narių, patarė pasiteirauti Turizmo ir kurortų plėtros skyriuje. Jo vedėja Laima Kaušpadienė irgi nebuvo linkusi dalytis paslaptimis, aiškino neseniai pradėjusi dirbti. Tiesa, prisipažino, kad ir ji buvo komisijos narė. Kaip ir jos skyriaus vyr. specialistė Akvilė Nekrošiūtė. Komisijoje dirbo Valstybinio turizmo departamento vadovė Nijolė Kliokienė.
Valdininkė sutiko įvardyti, kokios institucijos delegavo atstovus. Tai – Žemės ūkio, Susisiekimo ministerijos, Lietuvos turizmo asociacija, Viešbučių ir restoranų asociacija, Savivaldybių asociacija, Prezidentūros atstovė. Kodėl neliko vietos žirgininkų asociacijoms, vienam kitam klubui ar seniausiai Lietuvoje dirbančiai RLŽL, kuri vykdo ristūnų veislininkystės darbą? Galiausiai, kodėl Ūkio ministerija ignoruoja socialinius partnerius – agroverslą atstovaujančius Žemės ūkio rūmus?