„ŪP“ pasidomėjo, kaip Ūkio ministerija raikė didelį ES struktūrinių fondų pyragą ir dosniai dalijo jo riekes griežtai paisydama savo interesų. Apie tas dalybas šeštadienį rašėme straipsnyje „Išeinančios Vyriausybės reveransai – milijonai saviems“. Šiandien tęsiame skandalingos istorijos tyrimą, klausdami, kodėl apie valdžios korupciją visada tenka kalbėti tik būtuoju laiku?
Blokuojama informacija
Pradėjus bet kokį tyrimą iškart tenka susidurti su informacijos blokada ministerijose. Dažniausiai siunčiama jos ieškoti viešųjų ryšių skyriuose arba siūloma kreiptis į atstovus spaudai. Ten, kur dažniausiai dirba „nežiniukai“ tau rūpima tema. Jie, mėgindami išsisukti iš nepatogios padėties, paprašo klausimus pateikti raštu.
Vadinasi, atsakymus geriausiu atveju galima gauti po dvidešimties dienų, kai aptikto skandalo ir pėdsakai bus seniai ataušę.
Itin skrupulingi informacijos sergėtojai – skyrių vadovai bei specialistai, gerai žinantys atsakymus į klausimus, bet vengiantys teikti informaciją. Nagrinėdami ES struktūrinių fondų lėšų hipodromų plėtrai dalybas pasidomėjome, kas gi parašė tą mįslingą (ir ydingą) Lietuvos hipodromų plėtros studiją. Nekalbi Ūkio ministerijos Turizmo ir kurortų skyriaus vedėja Laima Kaušpadienė tepasakė, kad studiją parengė konkursą laimėjusi UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai.“ Ji teigė negalinti nurodyti konkrečių pavardžių, nes buvo skelbtas viešo pirkimo konkursas.
Nė vienos konkrečios pavardės nepasakė ir Ūkio ministerijos valstybės sekretorius Gediminas Miškinis. Mums pavyko išsiaiškinti, kad viena autorių buvo Ūkio ministerijos darbuotoja Viktorija Moisenko. Ar neprasilenkta čia su tarnybine etika? Ar gali tos pačios ministerijos, kuri skirsto lėšas, darbuotojai rengti nešališkas (o gal atvirkščiai?) studijas?
Valstybės sekretoriaus G. Miškinio teiravomės, kiek ministerijai kainavo ši studija. Kiek padvejojęs sekretorius atsakė: „Studiją parengti paprastai kainuoja nuo 30 iki 50 tūkst. Lt.“ Kiek kainavo konkretus šis darbas, neprisiminė.
Kodėl po septyniais užraktais slepiama tokia informacija? Tarsi tie pinigai būtų sumokėti iš nuosavos kišenės, o ne iš valstybės biudžeto?
Tiesą sakant, nustebino ir nenoras pasakyti, kas buvo tos mįslingos, sprendimus priėmusios plukdyti ES lėšas į Lazdijus, o ne kitur, komisijos nariai. Ko slėpti, jei viskas buvo skaidriai atlikta? Pagaliau kai septyniolika galvų sprendimą priima, kaltų niekada nebūna. Jei ir būna, tai tie kaltinimai nuskamba būtuoju laiku.
Daug pareiškėjų
Respublikinės lenktyninių žirgų lygos direktorius Stasys Kėrys įsitikinęs, kad šįkart Ūkio ministerijos komisija, priėmusi sprendimą skirti ES lėšas Lazdijų hipodromo statybai, pasielgė neapdairiai. „Lazdijai garsėjo praeityje. Dabar ten nėra nė vieno rimto ristūno. Jie augina jojamuosius žirgus. Jiems pakanka įrengti gerą aikštyną. Atrodė, kad mes įrodėme Varėnos pranašumus. Juolab kad mums visą tą laiką ir buvo žadama skirti paramą. Tiesa, tada buvo kalbama apie solidesnę investiciją, o ne apie 5 mln. Lt. Kodėl pasikeitė nuomonės ir sprendimai – mums didelė mįslė,“ – tvirtino S. Kėrys.
Kaip redakcijai paaiškino Ūkio ministerijos valstybės sekretorius G. Miškinis, pareiškėjų prašoma paramos suma net kelis kartus viršijo numatytąją skirti. „Todėl buvo neįmanoma patenkinti visų prašymų. Ministro suformuotai ekspertų iš įvairių institucijų komisijai, kurią sudarė 17 narių, teko nedėkingas uždavinys pagal numatytus kriterijus vertinti ir atrinkti projektus“, – sakė G. Miškinis. Pasak jo, ES struktūrinių fondų lėšos buvo skirtos valstybės planuojamiems turizmo plėtros projektams.
„Negalėčiau atsakyti, kodėl prioritetas suteiktas Lazdijų savivaldybės projektui. Mes rėmėmės studijos ir ekspertų išvadomis. Tačiau sulig šiuo sprendimu galimybės neišsemtos. Juk žirgininkystės problematika priklauso Žemės ūkio ministerijos kuravimo sričiai. Tad galima rengti dviejų ministerijų ir savivaldybių projektus ateičiai“, – aiškino pašnekovas.
Kas gali paneigti?
Nacionalinės ristūnų sporto asociacijos (NRSA) prezidentas Vytautas Einoris irgi gerokai nustebo, kad ES struktūrinės lėšos paskirtos savivaldybei, kuri tik praeityje garsėjo lenktyniniais žirgais. „Atidžiai stebėjau, kaip buvo rengiama programa finansuoti žirgininkystės sportą, suteikiant jam turizmo plėtros sparnus. Nežinau, kokie turizmo srautai plūs į Lazdijus, labai abejoju, ar iš viso jų ten bus. Kodėl nepasirinktos tos vietos, kur žirgininkystė dar klesti, kur vyksta varžybos, kur yra sportininkų, trenerių ar bent šiokia tokia sporto bazė? Kodėl nebuvo skirta lėšų „Vilniaus žirgynui“? Kodėl už borto atsidūrė Utena arba Varėna?“ – klausimų pluoštą pažėrė V. Einoris.
Jis prisiminė Utenos sportininkų ambiciją išgarsinti savo kraštą gražiais žirgais ir užmarštimi paversti dabartinį aludarių įvaizdį.
Projektą hipodromo statybai buvo parengusi ir Utenos savivaldybė. Iniciatoriai – sėkmingai su prancūzais besidarbuojanti UAB „Cassandra Group“. Prancūzų privataus verslo atstovai įsipareigojo investuoti į Utenos hipodromą 4 mln.Lt. Už šią sumą bus modernizuotos ir pastatytos naujos arklidės, pašarų sandėliai, veterinarijos punktas, sukurta hipodromo infrastruktūra. Utenai ES fondų paramos reikia žirgų bėgimo takams ir žiūrovų tribūnoms sutvarkyti.
Projektas buvo atmestas. „Tikrai buvome nusivylę tokiu sprendimu. Man, kaip senam šeimininkui, širdį sopa, kai matau neūkiškus sprendimus“, – dėstė savo poziciją NRSA prezidentas.
Iš tiesų, kas gali paneigti, kad šįkart skirstant ES lėšas nesuveikė savo klano interesai?
Gražus, bet brangus malonumas
Kadenciją baigęs Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininkas Viktoras Rinkevičius neslėpė savo nuomonės, kad nuo pat pirmų akimirkų, vos prašnekus apie galimybes pasinaudoti ES lėšomis per Ūkio ministeriją, jo simpatijos buvo Varėnai. Jis lankėsi vietoje, pasidomėjo Varėnos savivaldybės sumanytu projektu, susipažino su talentingais sportininkais ir padarė išvadą, kad čia, kur veisiami ir auginami ristūnai, būtų tinkama vieta įrengti hipodromą.
„Galima mąstyti ir dar plačiau. Būtų gerai, kad kiekviename regione, kur buvo tokio sporto užuomazgos, kur aktyviai ir dabar sportuojama, atsirastų galimybių modernizuoti bėgimo takus, įrengti hipodromus. Tai pasitarnautų regionų plėtrai. Suprantama, žirgų lenktynės – specifinis sportas ir brangus malonumas. Skiriant paramą, reikėtų itin rūpestingai pasverti visus už ir prieš“, – sakė V. Rinkevičius.
Jo įsitikinimu, tokie centrai turėtų formuotis Utenoje, Sartuose, prie Vilniaus (Riešėje), Varėnoje, Žemaitijoje. Ten ir turėtų būti nukreipti lėšų srautai.
Žemės ūkio ministerijos sekretorius Vytautas Grušauskas įsitikinęs, kad reikia pradėti ne nuo lėšų skyrimo, o nuo strategijos parengimo. „Nepritariu chaotiškam ir nepamatuotam lėšų švaistymui. Pirmiausia reikia parengti strategiją ir konkrečią programą. Mano įsitikinimu, Lietuvai pakaktų vieno modernaus ir šiuolaikiško hipodromo. Tam tinkama vieta Riešėje. Jeigu pristatysime daug hipodromų, kažin ar jie pasiteisins. Žinoma, galės kone kiekvienas regionas džiaugtis savais Vasiukais“, – sakė ministerijos sekretorius V. Grušauskas.
Interesų skėtis
Ūkio ministerijos skiriamų ES fondo lėšų liūto dalis teko Druskininkų savivaldybės projektui – uždarai kalnų slidinėjimo bazei su dirbtine sniego danga įrengti. Tam skirta 34,6 mln. Lt iš ES fondo ir 5,4 mln. Lt iš valstybės biudžeto.
Pikti liežuviai plaka, kad būtent šios lėšos turėjo būti paskirstytos hipodromų plėtrai, o ne Druskininkams. Lazdijų hipodromas su 4,5 mln. Lt tik manipuliavimo lėšomis gera priedanga. Be to, ir ūkio ministro Vyto Navicko reveransas savam kraštui.
Pašnekintas Druskininkų meras Ričardas Malinauskas tik nusijuokė, išgirdęs, kad ir jam kabinami interesai pašonėje įsitaisyti hipodromą. „Jokių interesų Lazdijuose neturiu, net nežinau, kur ten tas hipodromas. Kotedžų irgi nestatau. Vienintelę bėdą turime – kadaise seniai įsigytą „Snaigės“ šaldytuvų gamyklos poilsio bazę. Kišame į ją pinigus ir galo nematyti. Tik ta poilsiavietė nuo Lazdijų – už 50 km“, – aiškino Druskininkų meras.
Tarsi galėtume ir nebemesti įtarumo šešėlio ant Druskininkų mero galvos, tačiau jis niekur nedingsta, kai žinai, kad R. Malinauskas yra ir Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas. O šios asociacijos atstovas, kaip manote, kieno tiesas (ar projektą?) gynė posėdžiaudamas ES lėšų skirstymo komisijoje. Deja, tokių privilegijų nebuvo suteikta kitiems.
Aplink hipodromus interesų ratus pradėjo minti koncernui „Achemos grupė“ priklausanti UAB „Balturas“ ir jo vadovas Alvitis Lukoševičius, beje prieš tai ilgus metus vadovavęs Turizmo departamentui prie Ūkio ministerijos. Paprašytas atsakyti į redakcijai rūpimą klausimą, pašnekovas pasiteisino esantis posėdyje, po to jis jau buvo konferencijoje, dar vėliau pasitarime, kol galiausiai pranešė, kad „Achemos“ grupė turi savo sumanymų, tačiau kokių, nekomentuos.
Tad kol kas padėti tašką šioje skandalingoje istorijoje neketiname.