„Tai dar vienas desperatiškas žingsnis mėginant nesuvokti naujos
realybės, ar bent mėginimas ją paneigti, ar atitolinti“, - antradienį
žurnalistams sakė A.Valinskas, komentuodamas socialdemokratų iniciatyvas.
Opoziciniai socialdemokratai ketina Seimui siūlyti kreiptis į KT, prašant
išaiškinimo, ar renkant Seimo pirmininką nebuvo pažeisti įstatymai.
Socialdemokratams užkliūna ir balsavimo dėl Seimo pirmininko kandidatūros
slaptumo užtikrinimas, ir pakartotinio to paties kandidato teikimas į Seimo
pirmininko postą legitimumas.
„Mes norime išsiaiškinti, ar galima pakartotinai teikti tą pačią
kandidatūrą į Seimo pirmininkus. Seimo statute tai nenurodyta, bet yra
nuostata, analogiška, jog renkant komiteto pirmininką, jei kandidatūra
nepatvirtinama, pakartotinai teikti negalima“, - BNS antradienį sakė
socialdemokratas Algimantas Salamakinas.
Pasak A.Salamakino, turėtų būti nustatyta riba, kiek kartų galima - ir ar
galima - teikti tą pačią kandidatūrą, „nes kitaip galime ir iki Naujųjų metų
rinkti“.
Taip pat socialdemokratams abejonių kelia balsavimo dėl Seimo pirmininko
slaptumo užtikrinimas.
„Koks čia balsavimo slaptumas, jie pastatė tris cerberius, kad niekas
neitų į kabiną ir neužbrauktų A.Valinsko pavardės“, - sakė A.Salamakinas.
Seimo statutas numato, jog Seimo pirmininkas renkamas slaptu balsavimu.
„Balsavimo vietoje turi būti slapto balsavimo kabina ir balsadėžė. Pastaroji
turi būti taip pastatyta, kad balsuojantieji, eidami prie jos, turėtų
pereiti slapto balsavimo kabiną“, - numatyta Statute.
Po nesėkmingo pirmojo balsavimo antrą kartą parlamentarams balsuojant dėl
A.Valinsko kandidatūros į Seimo pirmininkus, TPP narys Dainius Budrys
atidžiai stebėjo, kaip elgiasi jo partijos kolegos ir koalicijos partneriai.
Dėl pasirinktos balsavimo sistemos tapo akivaizdu, kas balsavo „už“
A.Valinską, kas - „prieš“.
Mat balsavusieji „už“ net neužeidavo į slapto balsavimo kabiną arba ten
neužtrukdavo, nes jiems biuletenyje nereikėjo nieko pažymėti. Tuo metu
balsavusieji prieš kabinoje užtruko ilgiau, nes turėjo užbraukti kandidato
pavardę.
Po balsavimo trys balsų skaičiavimo komisijos nariai - Vytenis
Andriukaitis, Virginija Baltraitienė ir Remigijus Ačas - pasirašė atskirąją
nuomonę dėl pažeistos slapto balsavimo procedūros.
„Neužėjo į kabiną, nesulankstė lapelio, aiškiai demonstruodami, kaip
balsuoja. Tai Seimo nario laisvos valios suvaržymas, spaudimas. Negalima
tvirtinti tokių rezultatų“, - iš Seimo tribūnos kalbėjo V.Andriukaitis, bet
Seimo dauguma jo pozicijos nepalaikė.
V.Andriukaitis siūlė antradienio posėdžio darbotvarkę papildyti
kreipimusi į Konstitucinį Teismą dėl Seimo pirmininko rinkimų rezultatų,
tačiau tam nepritarta 21 parlamentarui balsavus už, 66 - prieš ir trims
susilaikius.
Seimas gali kreiptis į KT dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai bei
įstatymams. Toks Seimo kreipimasis KT nagrinėjamas be eilės.
Teisę kreiptis į KT turi ir penktadalis, t.y. ne mažiau kaip 29
parlamentarai, tačiau tokiu atveju kreipimasis KT būtų nagrinėjamas įprasta
tvarka. Šiuo metu KT nagrinėjimo laukia 49 prašymai.
Seimas pirmadienį vėlai vakare tik po antro balsavimo TTP vadovą
A.Valinską išrinko Seimo pirmininku. Pirmąkart balsuojant A.Valinsko
kandidatūrą parėmė 67 parlamentarai, 69 buvo prieš, 1 biuletenis sugadintas.
Po pertraukos posėdyje valdančiąją koaliciją suformavusioms keturioms
partijoms nusprendus A.Valinsko kandidatūrą teikti pakartotinai, 79
parlamentarai buvo už, 58 - prieš.
Valdančiąją koaliciją pirmadienį paskelbė suformavę Tėvynės
sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Tautos prisikėlimo partija,
Liberalų sąjūdis, Liberalų ir centro sąjunga. Partijų susitarime atskiru
punktu buvo numatyta į Seimo pirmininko postą teikti A.Valinską.