Pinigų dieta pagal A.Kubilių skirta visiems Lietuvoje, išskyrus būsimojo
Seimo ir Vyriausybės ponus.
Apsirūpinę 15 tūkst litų algomis (1,8 tūkst. litų daugiau nei buvo)
Seimo nariai ir ministrai su 20 tūkst.litų algomis gali drąsiai
pasitikti visą jų kadenciją truksiančią finansų krizę.
Tad kad ir ką apie tai galvoja A.Kubilius, šis deguto šaukštas lems
priešišką visuomenės nuomonę apie Krizės įveikimo planą.
Pats Krizės įveikimo planas trykšta optimizmu. Teigiama, kad viso
paketo finansinis efektas sieks net 5,3 mlrd. litų. Kiek realu tai?
Viskas, kas naudingai atrodo buvusio G.Vagnoriaus finansų ministro
A.Šemetos popieriuje, nebūtinai duos naudos realiame gyvenime.
Galima tik sveikinti, kad valdžia ryžtasi atsisakyti Pridėtinės vertės
mokesčio (PVM) lengvatų. Nors ir čia trigrašį galima įkišti: jeigu
kaimyninėse šalyse išlieka PVM lengvata, pavyzdžiui, viešbučiams, ar
būsimoji Vyriausybė neapvagia tokiu būdu savęs ir Lietuvos žmonių?
Politiškai patraukliai atrodo sprendimas suvienodinti gyventojų pajamų,
pelno ir PVM mokesčius iki 20 procentų. O ekonomiškai? Ekonomiškai šis
planas gali būti bevertis, o gal net ir žalingas.
Mokesčių našta šiek tiek sumažės tiems, kurie mokėjo 24 proc. fizinių
asmenų mokestį.
Visiems kitiems, įskaitant močiutes ir senjorus, mokesčių našta tik padidės.
Tokių žmonių - absoliuti šalies dauguma!
Gerai tiems, kurie per visą krizę išlaikys darbo vietą. Jų papildomi 2
proc. PVM, gulsiančių į pieno, duonos, bulvių, sviesto, elektros,
transporto kainą, nepapjaus. O tiems, kurie darbą praras ar gyvena iš
pensijos, - tikri ragai.
Dėl to vartojimas tik dar labiau mažės. Išvada: ir PVM gali
būti surenkama daug mažiau, nei plano kūrėjai tikisi.
Klausimas, kas bus, jeigu A.Šemetos optimizmas surinkti daugiau mokesčių
subliūkš? - ne iš piršto laužtas ir dėl kitų priežasčių.
Vartojimui sparčiai mažėjant valdžios ketvertuko siekis desperatiškai
mažinti biudžeto išlaidas pirmiausia smulkiajam ir vidutiniam verslui
gali smogti mirtiną smūgį. Ar nekils valdžiai pagunda fizinių asmenų
mokestį dėl to vėl padidinti iki 24 procentų ar daugiau?
Apie verslo skatinimą plane beveik nekalbama. Subombarduotas smulkusis
verslas, bedarbiais paversti patentininkai - kokia iš to nauda
valstybei?
Vietoj dar krutančių - papildomi žmonės ištiesta ranka.
Ar neteks Lietuvai dėl to daug ilgiau, nei kitoms šalims po to bristi iš
krizės liūno, kaip po 1999 metų krizės jau buvo nutikę?
Gal eretiška mintis, bet regis, tokį plano pobūdį lėmė ir jo kūrėjų -
iš mokesčių mokėtojų pinigų gyvenančių veikėjų - žmogiškos silpnybės.
Mokesčių suvienodinimas, jeigu kam ir naudingas, tai pirmiausia
politikams ir valdininkams - jiems vieninteliams mokesčių našta
garantuotai mažės, be to, jie visada garantuotai gaus savo algas.
Todėl jie taip drąsiai ir kalba. Žmonėms, dirbantiems privačiose
įmonėse, algos, mažėjant gamybai ir paslaugų paklausai, gali tik mažėti.
Štai kodėl sunku ginčytis su būsimuoju teisingumo ministru R.Šimašium,
kuris Krizės įveikimo planą pavadino gulinčiųjų mušimo planu.
Yra ir dar vienas bjaurus momentas. Politinis. Apie tokį mokesčių
didinimo planą rinkimų programose Tėvynės sąjunga ir „prisikėlusieji“
net neužsiminė. Ką jau kalbėti apie tragiškai mokesčių didinimo
šviesoje dabar atrodančius liberalcentristus ir Liberalų sąjūdį.
Kita vertus, nieko dabar nėra lengviau, kaip iš šalies pliekti
A.Kubilių. Bet juk ir laukti, kol krizė kals Lietuvai trim beisbolo
lazdomis per galvą, nieko nedarydamas A.Kubilius negali.
Matyt, jau tokia A.Kubiliaus karma: skelbti vartojimo ir perkamosios
galios pabaigą, o po to ilgam leistis į opozicijos pragaro ratų dugną.