Griebiasi raminamųjų vaistų
Prieš mėnesį į Angliją uždarbiauti išvykęs biržietis dainininkas A.Manikas nesitikėjo, kad sugrįžti jam teks ne po Kalėdų, kaip ketino, o gerokai anksčiau.
Per spaudą ir televiziją su gerbėjais pompastiškai atsisveikinęs ir pažadėjęs po Naujųjų metų juos vėl pradžiuginti savo koncertais, 30 metų atlikėjas - jau namuose.
Po patirto streso atsigauti dar negalintis, be raminamųjų vaistų neužmiegantis vyras sako niekada nepamiršiantis patirto košmaro, kai užsienyje pateko į apgavikų spąstus.
Negavęs žadėto darbo, neturėdamas kuo užsimokėti už kambario nuomą, jis buvo priverstas skolintis pinigų ir ieškoti būdų, kaip parsikapstyti atgal į gimtinę.
Paprašė sau ir draugui darbo
„Buvau girdėjęs visokių istorijų, bet kad mane taip apgaus, netikėjau. Tokį baisų žmogų sutikau pirmą kartą gyvenime“, - apie gerą uždarbį jam ir draugui žadėjusią, tačiau pažadų netesėjusią latvę Mariną pasakojo A.Manikas.
Moters telefoną atlikėjas turėjo dar nuo tų laikų, kai pastaruosius porą metų legaliai dirbo Anglijoje, Mardeno mieste, braškių fabrike.
Vasaros pabaigoje grįžęs į Biržus kitų metų vasarį A.Manikas ketino vėl ten tęsti darbą. Per trumpas atostogas gimtinėje jis spėjo įrašyti kompaktinę plokštelę, susiplanavo koncertus ateinančiai žiemai.
Tada ir prisiminė Mariną. Paskambinęs pasiteiravo, ar ši jam ir be pinigų sėdinčiam draugui nepasiūlytų kokio darbo.
Darbo nedavė, nuompinigių reikalavo
Marina pasakė, kad vaikinus galėtų įdarbinti Kenterberio mieste esančiame obuolių fabrike, patikino, kad jiems bus parūpintas būstas, socialinės garantijos.
Nuvykę lietuvaičiai buvo apgyvendinti gražiame name. Marina pasirodė po trijų dienų. Nuvežė vaikinus į fabriką, tačiau paaiškėjo, kad ten jokio darbo nėra.
Parvežusi iš fabriko į namus Marina vaikinų pareikalavo susimokėti nuompinigius už kambarį. Nors prieš atvykstant ji buvo kalbėjusi apie 50 svarų už savaitę, dabar paprašė 60-ies.
„Pasakiau - darbo nedavei, iš ko galiu mokėti. Juk buvai žadėjusi, kad atskaičiuosi iš algų už nuomą“, - prisiminė Aidas.
Tačiau moteris teigė nieko nenorinti girdėti ir laukianti pinigų.
Laimė, tame pačiame mieste jau tris savaites Marinos globojami dirbo seni Aido pažįstami iš Kretingos Diana ir Audrius Kumpiai. Jie sutiko biržiečiui paskolinti pinigų nuomai.
Pasiūlė darbo trims dienoms
A.Manikas vis klausinėjo Marinos, kada ši surasianti darbo. Pats irgi nesėdėjo rankų sudėjęs - buvo nuėjęs į Darbo biržą. Tačiau ten paaiškėjo, kad tėra sezoninis darbas, ir tai - tik moterims.
Vėliau Marina Aido vėl paprašė sumokėti už nuomą. Šįkart - savaitei į priekį. Šiam paprieštaravus latvė pareiškė, kad priešingu atveju jie su draugu turės kraustytis lauk. Aidas vėl kreipėsi į savo pažįstamus pagalbos, skolinosi pinigų.
Po kurio laiko Marina pareiškė A.Manikui galinti duoti darbo trims dienoms - teksią nešioti maišus obuolių skynėjams.
Vaikinui toks pasiūlymas po to, kai buvo žadėtas legalus darbas fabrike, pasirodė kaip pasityčiojimas, todėl jis atsisakė.
Papasakojo baisių istorijų
A.Manikas jau buvo susipažinęs su netoliese gyvenančiomis rusėmis moterimis. Šios biržiečiui papasakojo, kad Marina yra apgavusi ne vieną žmogų.
Žadėdama aukso kalnus ji esą pasikviečia į Angliją lietuvius, lenkus bulgarus bei rusus, apgyvendina juos viename iš savo dešimties valdomų namų.
Tačiau darbą pasiūlo nebent nepastovų, atlyginimus moka vokeliuose, o už nuomą pinigų visvien reikalauja. Kiti atvykėliai vergauja, nes nebeturi iš ko į namus sugrįžti.
Skųstis policijai pabijojo
A.Manikas sakė norėjęs kreiptis į Anglijos policiją, tačiau pabijojęs nemalonumų. Juk tada būtų prasidėjęs tyrimas, ir biržiečiui tektų nežinia kuriam laikui pasilikti šalyje.
„O kur gyventi, neturint nei darbo, nei pinigų?“ - svarstė Aidas ir nutarė neieškoti teisybės, o kuo greičiau sprukti į namus.
Jo draugas, sutikęs dirbti Marinos pasiūlytus laikinus darbus vynuogyne ir iš gauto atlyginimo mokėti už nuomą, nutarė likti.
„Jis sakė, koks man skirtumas, be pinigų sėdėti Anglijoj ar Biržuose“, - draugo apsisprendimą atsiminė Aidas.
Parvežė kaunietis
Tuo tarpu jis pats ėmė ieškoti, kaip parkakti į namus. Lyg tyčia šiauliečių firmos, su kuria atvyko, autobusiukas buvo sulūžęs Vokietijoje, o kiti buvo užimti.
A.Manikas Mardeno miestelyje turėjo dirbantį dar vieną pažįstamą - panevėžietį Irmantą. Tačiau jis grįžti į Lietuvą žadėjo tik po savaitės. Aidas negalėjo sau leisti prabangos tiek laiko likti Anglijoje.
Į namus jam pavyko grįžti su pažįstamu kauniečiu. Kartu parvažiavo ir jo draugai Kumpiai.
Spruko neatgavę uždirbtų pinigų
Klaipėdos rajone, Kretingalėje, gyvenanti D.Kumpienė „Panevėžio rytui“ pasakojo, kad Marina apgavo ir ją su vyru.
Todėl pora po trijų savaičių taip pat nutarė grįžti atgal į namus.
Moteris sakė, kad nors Marina žadėjo jiems parūpinti darbą su visomis socialinėmis garantijomis, nuvykusi pora gavo tik atsitiktinių nelegalių darbų, o nuompinigių buvo reikalaujama didžiulių.
„Supratome, kad nieko neužsidirbsime. Alga slapčiomis šeštadieniais būdavo atvežama vokeliuose, apie jokias socialines garantijas negalėjo būti nė kalbos. Maža to, kai apsisprendėme išvykti, latvė mums nesumokėjo 700 svarų“, - pasakojo D.Kumpienė.
Korespondentei nepavyko prisiskambinti Marinos telefonu - jis buvo išjungtas.
Stengiasi žvelgti filosofiškai
Kiek atsigavęs savo namuose dainininkas vėl ruošiasi lipti ant scenos. Jau suplanuoti nauji jo koncertai.
A.Maniką paguodė žinia, kad neblogai perkamas jo neseniai išleistas albumas.
Su Marina vaikinas sakė nesibylinėsiantis - jis įsitikinęs, kad už blogus darbus bus atlyginta.
Nors vaikiną dėl streso vis dar kankina nemiga ir nervinio pobūdžio skrandžio skausmai, jis stengiasi į patirtą nemalonią istoriją žvelgti filosofiškai.
„Nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Supratau, kas yra tikri draugai ir kad pagalbos kartais gali sulaukti visai ne iš tų, iš kurių tikiesi. Ateity stengsiuosi nebūti toks patiklus“, - pamokas sau pasidarė atlikėjas ir kibo į anglų kalbą, kurią jam dar tobulinti ir tobulinti.