Tai, kad „Avia Baltika“ turi tokią licenciją, BNS trečiadienį patvirtino
laikinai bendrovės generalinio direktoriaus pareigas einantis Valensas
Glinskis. Jo teigimu, licencija bendrovei išduota 2008 metų gegužę ar
birželį.
Licencijos išdavimo faktą patvirtino ir jas išduodančio Ginklų fondo (GF)
Licencijavimo ir kontrolės skyriaus vedėjas Dominikas Urbas. Jis BNS teigė,
kad teikdama paraišką licencijai gauti „Avia Baltika“ ginklų gaminti nė
neketino.
Anot D.Urbo, licencija J.Borisovo bendrovei reikalinga, kad galėtų
įsigyti ginkluotę, vėliau montuojamą ant bendrovės parduodamų ir
aptarnaujamų sraigtasparnių. Ginkluotę rusų gamybos sraigtasparniams, D.Urbo
žiniomis, „Avia Baltika“ perka Rusijoje ir Ukrainoje.
Licencijos ginklų gamybai „Avia Baltika“ į GF kreipėsi 2008 metų vasarį,
kai bendrovei kilo problemų iš Lietuvos išvežant Irako kariškiams skirtus
ant sraigtasparnių montuojamus raketų paleidimo įrenginius. Šiuos įrenginius
bendrovė į Lietuvą buvo įvežusi neturėdama tokią teisę suteikiančios GF
licencijos ginklų gamybai.
Dėl to GF 2008 metų vasarį kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, tačiau ši
atlikusi patikrinimą atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nurodydama, kad
„Avia Baltika“ turėjo Ūkio ministerijos išduotas importo ir eksporto
licencijas.
Gavęs J.Borisovo bendrovės prašymą išduoti licenciją ginklų gamybai, GF
taip pat buvo kreipęsis į Valstybės saugumo departamentą ir Specialiųjų
tyrimų tarnybą. Šios įstaigos informacijos apie „Avia Baltika“ GF nesuteikė,
aiškindamos, jog to daryti pagal esamą licencijavimo tvarką neprivalo, todėl
GF licenciją J.Borisovo bendrovei galiausiai suteikė.
Karmėlavoje įsikūrusi bendrovė „Avia Baltika“ ypač pagarsėjo per 2003
metų lapkritį Lietuvoje kilusį Prezidentūros skandalą, kurio vienas iš
pagrindinių veikėjų buvo bendrovės vadovas J.Borisovas.
Tąkart prisiminta, jog J.Borisovo vadovaujama bendrovė, pažeisdama
Europos Sąjungos ir Jungtinių tautų prekybos sankcijas Sudanui, į šią šalį
2001 metų vasarą ir 2002 metų sausį eksportavo du karinėms reikmėms naudoti
galimus sraigtasparnius „Mi-8T“.
2003 metų kovą Seimas jau buvo priėmęs nutarimą, kuriuo pripažino, kad
sraigtasparnį į Sudaną 2001 metų vasarą eksportavusi „Avia Baltika“
nepažeidė tuometinių Lietuvos įstatymų, tačiau toks eksportas prieštaravo ES
ir Jungtinių Tautų Sudanui taikomoms sankcijoms.
Problemų dėl vykdomos veiklos „Avia Baltika“ buvo turėjusi ir iki 2003
metų.
1999 metais baudžiamoji byla bendrovei buvo iškelta nustačius, jog ji
1998 metais neturėdama reikiamų leidimų į Lietuvą įvežė karinių
sraigtasparnių „Mi-24“ dalių. Ši byla, keletą kartų nutraukta ir atnaujinta
įsikišus Generalinei prokuratūrai, galutinai buvo nutraukta 2002 metų
spalį.
Kitas dvi baudžiamąsias bylas dėl pasikėsinimo per valstybės sieną
gabenti strateginę prekę neturint leidimo „Avia Baltikai“ 2002 metų rugpjūtį
iškėlė Muitinės kriminalinė tarnyba. Tąkart bendrovė į Šri Lanką buvo
eksportavusi šios šalies karinėms oro pajėgoms skirtas sraigtasparnio
„Mi-17“ dalis.
Aukščiausiasis Teismas J.Borisovą 2005-ųjų spalio 18-ąją pripažino kaltu
dėl grasinimų nušalintajam prezidentui Rolandui Paksui ir skyrė 10 tūkst.
litų baudą.
Rusijos pilietybę turintis J.Borisovas bylinėjasi su Migracijos
departamentu, norinčiu išsiųsti verslininką iš Lietuvos. Lietuvos valstybę
verslininkas yra apskundęs ir Europos Žmogaus Teisių teismui.