Pakaunės žmonių gyvenimas priklauso ne tik nuo dangaus, bet ir nuo politikų sprendimų

Jokiu būdu nenorime teigti, kad padėtis yra gera ir mums arba mūsų kaimynams nieko nenutiks. Baigiantis ūkiniams metams ir artėjant Kauno rajono žemdirbių šventei, kuri vyks rytoj (penktadienį), kartu su Kauno rajono žemės ūkio skyriaus vedėju Alvydu Rimdeika bei Lietuvos ūkininkų sąjungos Kauno skyriaus pirmininku Romu Majausku „Ūkininko patarėjas” pasidairė po pakaunės ūkius, kalbėjosi su žemdirbiais apie jų nuotaikas bei problemas.

Kauno rajono ūkininkų ūkių registre yra 2559 ūkiai. Tai mėsos ir pieno krypties, mišrūs ir stambūs augalininkystės ūkiai, kuriuose auginami javai, rapsai, cukriniai runkeliai, daržovės.

Šiemet tiesioginėms išmokoms gauti žemdirbiai pateikė 3771 paraišką, jie deklaravo 60866,74 ha žemės ūkio naudmenų. Pareiškėjų mažiau nei praėjusiais metais. Kauno rajono žemės ūkio skyriaus vedėjas Alvydas Rimdeika šį skirtumą paaiškina tuo, kad ūkiai stambėja.

Melioracijos rekonstrukcijai šiemet skirta 1,5 mln. Lt – tai nėra pakankama suma darbams rajono mastu, norint pagerinti melioracijos įrenginių būklę.

Ne vienas ūkininkas savo laukuose pridėjo 15 proc. savo lėšų atliekant melioracijos įrenginių remontą (šiems darbams skirta 350 tūkst. Lt). Iki metų pabaigos turėjo būti sutvarkyta 75 km griovių už 270 tūkst. Lt.

Kauno žemės ūkio skyriaus duomenimis, šiemet rajono ūkininkai įsigijo aštuonis kombainus (iš jų keturi nauji, kurių vidutinė kaina apie 700 tūkst. Lt.), 160 traktorių (iš jų 24 nauji: 7 „Belarus“, 7 „John Deer“, 4 „Valtra“, 6 „Zetor“). Pirkta 13 traktorinių priekabų, trys krautuvai ir kita žemės ūkio technika.

Žemės ūkio skyriaus vedėjas A. Rimdeika pastebi, kad rajono ūkininkai savo versle galvoja ir apie alternatyvą, ieško būdų, kaip taupiau gyventi.

Antai Kaniūkų kaimo ūkininkas Juozas Staliūnas įsirengė šiaudais kūrenamą katilinę. Tokia presuotais šiaudų ritiniais kūrenama krosnimi šis pažangus ūkininkas ne tik apšildys nemažą savo ūkį, bet ir grūdus išsidžiovins.

Prie Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus specialistų kabinetų šiuo metu interesantų gerokai sumažėję. Galbūt todėl, kad telikę vos 2 proc. piliečiams negrąžintos žemės.

Šiandien svarbiausias žemėtvarkininkų darbas – rengti žemės reformos žemėtvarkos projektus. Šiuos darbus, pasak skyriaus specialistų, sutrukdė kelios priežastys: maži darbų įkainiai (dėl to neįvyko konkursai arba rangovai nutraukė sutartis), kol įsigaliojo Vyriausybės nutarimas „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos” pakeitimai, negalėjo būti vykdomos valstybinės žemės pardavimo procedūros.

Dėl to, kad valstybiniuose parkuose ir draustiniuose žemės grąžinimas sustabdytas, ši procedūra gerokai užtruko ne dėl žemėtvarkininkų kaltės.

Susipažinęs su numatomais papildymais Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, netgi Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus atkreipė dėmesį į tai, kad nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą, esantį valstybiniuose parkuose ir draustiniuose teisinis reguliavimas sukuria prielaidas lygiavertį žemės, miško ar vandens telkinio plotą perduoti ne tik už valstybės išperkamą, bet ir už galimą atkurti natūra žemės, miško ar vandens telkinio plotą. Naujuoju teisiniu reguliavimu būtų sudaroma galimybė atkurti nuosavybės teises ir tokiems piliečiams, kurie negyvena valstybiniuose parkuose ar draustiniuose, tad šį klausimą siūlyta pateikti svarstyti Seimui.

„Šiuo metu Valstybinio žemėtvarkos ir Valstybinio miškotvarkos institutų projektų autoriai rengia medžiagą dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų papildymo paskelbimo.

Kadastro vietovėse, kuriose vėliausiai buvo patvirtinti projektų papildymai, numatoma skelbti juos lapkričio mėnesį Altoniškių, Domeikavos, Kačerginės, Vandžiogalos, Zapyškio, Noreikiškių, Pagynės, Mastaičių, Juragių kadastro vietovėse”, - „Ūkininko patarėjui” sakė Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo pavaduotoja Liucija Balnytė.

Stambesnius pieno ūkius Kauno rajone – suskaičiuosi ant rankų pirštų. Dėl sumažėjusių pieno supirkimo kainų ne vienas šių ūkių šeimininkų dairosi ką naudingesnio prasimanius, nes pradėtą verslą keisti ar nutraukti būtų lygu kilpą ant kaklo užsinerti.

Jonas Lapinskas Voškonių kaime esančioje fermoje laiko 400 galvijų, iš jų 200 melžiamų karvių. Pieną parduoda „Kauno pieninei” („Pieno žvaigždėms”) po 0,79 Lt/kg, tačiau žaliavinio pieno kaina ūkininko netenkina.

Naudodamasis parama ir pirkdamas žemės ūkio techniką (traktorių, sėjamąją, trąšų barstytuvą, šienapjovę, vartytuvą) Jonas savo ruožtu ir įsipareigojo.

Kalbėdamasis su Kauno rajono žemės ūkio skyriaus vedėju A. Rimdeika jis aprodė gamybiniame centre vykstančias statybas, kalbėjo apie mėšlidės būtinumą ir baimę lįsti į skolas, nes, anot Jono, tai labai rizikinga.

Kalbėdamas apie paramą ūkininkams, Jonas atkreipia dėmesį į vieną būtiną sąlygą – drausti pasėlius. Tai irgi nemažai išlaidų ūkininkui.

J. Lapinskas sako su veterinarijos specialistais jau aptaręs galimybę pieną iš savo ūkio pardavinėti Šilainių turguje. Nors teks turguje išsipirkti atskirą namelį ir nuolat tikrinti parduodamo pieno kokybę, tikimasi už jį gauti bent keliais centais daugiau.

Poderiškių kaime prie posūkio į Gudaičių ūkį traktoriuką su „bačka” pristabdė Antanas Gudaitis. Kartu su LŪS Kauno skyriaus pirmininku Romu Majausku žmogaus paklausėme, ką jis cisternoje vežąs.

„Bėda, ūkyje vandens pritrūkome, tai iš kaimynų parsivežu”, - sakė pieno ūkio šeimininkas A. Gudaitis.

Žinant, kad šio ūkininko fermose pusšimtis melžiamų karvių ir keturi arkliai, nesunku suprasti, kiek vien dėl vandens ūkininkui padaugėja nenumatytų išlaidų.

Iš tolo prie Gudaičių ūkio fermų matėsi sukrauti presuoto šienainio ritiniai, akivaizdu, pašarų gyvuliams ūkininkai turi sočiai.

Dalė ir Jonas Vizgaičiai Dievogalos kaime plėtoja daržininkystę. Šie ūkininkai gražiai tvarko savo sodybą, turi pasistatę daržovių saugyklą. Augina bulves, morkas, burokėlius, sėja javus.

Šiemet Vizgaičiai pabandė auginti šilauoges ir tuo labai patenkinti. „Tai skanios ir geros uogos”, - sako ūkininkai.

Dalį savo ūkyje užaugintų daržovių Vizgaičiai parduoda prekybos tinklams, nemažai jų užsakovai tiesiog iš ūkio pasiima.

Pakelėje vyriškis pardavinėja morkas, kopūstus, burokėlius. Sustojame prie jo ir mes. „Esu Kęstutis Kunauskas iš Mitkūnų, čia pat mūsų ūkelio laukai”, - rodė žmogus į čia pat esančius laukus ir sakė, jog visus darbus daržininkystės ūkyje nudirba šeimos žmonės.

Dalį užaugintos produkcijos veža į miestą, dalį – kioskelyje šalia kelio parduoda.

Paklaustas apie nuotaikas ir šių metų derlių K. Kunauskas paprasčiausiai palygino: „Daugelis dalykų, ko reikia ūkiui, pabrango, o štai kopūstus pernai tuo pat metu pardavinėjau po 0,80 Lt/kg, šiemet – tik po 0,40 Lt/kg. Aritmetika apie pelną ūkiui – labai paprasta ir visiems suprantama.

Kauno rajone ne vienas ir ne du ūkininkai augina cukrinius runkelius. Juos sėkmingai ima (o dalis jau ir baigė šiuos darbus) Vytautas Žmuidzinavičius, Romas Majauskas, Juozas Staliūnas, kiti žemdirbiai. Ir džiaugiasi, kad šiemet derlius geras.

Nuo Kauno važiuodami greitkeliu Vilnius–Klaipėda Babtų link laukuose pamatėme kraunant cukrinius runkelius. Sitkūnų kaime užkalbinti vyrai paaiškino, kad tai Eugenijaus Ščiukausko ir Gražvydo Koženiausko užaugintas derlius.

Kol į lauką atvyko patys ūkio šeimininkai, Kauno rajono žemės ūkio skyriaus vedėjas A. Rimdeika paaiškino, jog būtent judviejų darbą būtų galima pavadinti mažuoju kooperatyvu. E. Ščiukauskas ir G. Koženiauskas gražiai bendradarbiauja augindami cukrinius runkelius, jie dalijasi turima žemės ūkio technika nuo pat runkelių sėjos iki jų išvežimo į cukraus fabriką.

Pasidomėjus jų pačių nuotaikomis, abu vyrai atsakė, kad jos neblogos, derlius geras, o Kėdainiuose ir atsiskaitymai už parduotus cukrinius runkelius ilgai neužtrunka, per dešimt dienų ūkininkai gauna 80 proc. atlygio už parduotą produkciją.

Įvairių nuotaikų tądien išgirdome kalbėdamiesi su kaimo žmonėmis. Gerai nuteikė apsilankymas Dievogalos kaime pas ūkininką Antaną Juočionį. Jo sodyba gražiai sutvarkyta, erdvus kiemas trinkelėmis grįstas. Pasižvalgius po šį ūkį tapo akivaizdu, kad žmogus negailėdamas investuoja į ūkio ateitį.

Augalininkyste besiverčiantis A. Juočionis šiemet pardavė 400 t grūdų, kita dalis derliaus kol kas sandėliuose. Rudenį Antanas pasėjo 280 ha žieminių kvietrugių ir kviečių. Matėme ir daugiau gražiai tvarkomų sodybų, pravažiuodami gėrėjomės dailiai suartais ūkininkų laukais.

Kauno rajono žemės ūkio skyriaus vedėjas A. Rimdeika prisiminė, kaip, vadovaudamasi respublikinio rudeninio arimo konkurso nuostatomis, rajoninė komisija turėjo pateikti respublikinei komisijai duomenis apie Kauno rajono geriausią artoją. Juo tapo Arvydas Česnavičius iš Vilkėnų kaimo, dailiai suaręs apie 60 ha savo ūkio laukų.

Su sutiktais sodiečiais kalbėjomės apie daug ką: ir kaip jiems šiandien sekasi, kokie rūpesčiai jų pečius užgulę, kiek žiemkenčių rudenį pasėjo, kam ir po kiek derlių parduoda...

Nė vienas jų kol kas neverkė, kad gyventi nebeįmanoma. „Jeigu viskas bus taip, kaip šiandien kalba naujai išrinktieji politikai (o jie kaimo problemų nežada spręsti, nes tiesioginių išmokų mažės, mokesčiai didės), kiti metai žemdirbiams bus sunkūs. Liūdna girdėti ir tai, kad paštai, mokyklos, medicinos punktai kai kuriuose kaimuose uždaromi, tuo tarpu ministerijų skaičių žadama didinti”, - su „Ūkininko patarėju” mintimis dalijosi žemės ūkio bendrovės „Linas” vadovas Algirdas Jakas.

Prie pat Kauno esanti ši žemės ūkio bendrovė pastaraisiais metais pajuto žemės kainą (tuo pačiu brango ir nuoma), kuri kilo ne metais, o tiesiog savaitėmis. Jeigu visai neseniai privatūs asmenys už hektarą žemės netoli Ringaudų prašė 10 tūkst. Lt, dabar jos kaina iškilusi beveik iki 100 tūkst. Lt.

Augalininkyste besiverčianti ŽŪB „Linas” šiuos gamybinius metus baigia neblogai, ruduo darbams buvo palankus, javus žemdirbiai pardavė tiesiog iš lauko ir nepralošė. Taupydami lėšas, žemdirbiai laukus tręšia organinėmis trąšomis, stengiasi ūkininkauti ekonomiškai.

„Valstybėje yra protingų ekonomistų, politikų, tad prieš priimant sprendimus būtina skaičiuoti, o kalbant apie žemės ūkį, bent su Žemės ūkio rūmais mintis paderinti”, - sakė A.Jakas.

Darganotą rudens dieną grįžtant namo galvoje kirbėjo atokiame Kauno rajono kaime senyvo sodiečio, gyvenime mačiusio ir „šilto”, ir „šalto”, pasakyta mintis, kad šalies valdžiai (ypač jai keičiantis) kažkodėl bet koks sąmyšis naudingas. Idant susidarytų įspūdis, kad naujai išrinktieji atėjo mūsų nuo krizės gelbėti...

Autorės nuotrauka Kauno rajono žemės ūkio skyriaus vedėjas Alvydas Rimdeika (viduryje) kalbasi su Sitkūnų kaimo cukrinių runkelių augintojais Gražvydu Koženiausku ir Eugenijumi Ščiukausku.