Galite žiūrėti reportažą apie pirmąją Seimo pirmininko A.Valinsko darbo dieną.
Lygindamas Arūną Valinską su buvusiais Seimo pirmininkais politologas Vladimiras Laučius teigia, kad A.Valinskas atrodo neblogai. „Ypač jeigu lyginsime su tais vadovais, kurie turėjo problemų su teisėtvarka. Kalbėti Arūnas Valinskas moka - jis naudojasi savo profesiniais gebėjimais ir praktika“, - pastebi V.Laučius. Jis sako, kad išmokti Seimo Statuto, Seimo darbo tvarką, pirmininkavimo posėdžiams subtilybių pasistengus galima gana greitai. „Dalykų, kurie trukdytų A.Valinskui būti Seimo pirmininku, ar dėl ko jis būtų blogas vadovas, aš nematau. Ateitis parodys, kaip jam seksis valdyti Seimą, ar valdymas nevirs piktnaudžiavimu ir manipuliavimu“, - teigia analitikas.
Tuo tarpu politikos apžvalgininkas Vygantas Vareikis pažymi, kad ankstesnis Seimo vadovas Česlovas Juršėnas turėjo labai daug patirties, mokėjo organizuoti darbą ir puikiai išmanė Seimo Statutą, darbo reglamentą ir procedūras. „Tai tikriausiai lėmė jo žurnalistinis kruopštumas, profesionalumas. Jis pasižymėjo ypatingu mandagumu ir niekad nebuvo konfliktinė figūra. O jeigu pažvelgsime į Artūrą Paulauską, tai prisiminsime, kad jis yra teisininkas. Todėl procedūrų išmanymas jam nebuvo svetimas. Nors kartais A.Paulauskas stokojo politinės fantazijos ir tam tikro intelektualumo. Jis mokėjo sudaryti darbotvarkę ir atsižvelgti į valdančiosios koalicijos ir vyriausybės prioritetus. Nors A.Valinskas irgi turi teisininko išsilavinimą, tačiau pirmadienio vakarą susidarė įspūdis, kad jis visų procedūrų gerai nežino ir jam reikia gerai iškalti Seimo Statutą, reglamentą, sužinoti, kaip veikia visos kitos struktūros, sprendimų priėmimo mechanizmas“, - pabrėžė politikos apžvalgininkas.
A.Valinsko ekstravangancija aptirps
„Jeigu žmogus pasirengęs eiti į Seimo pirmininko vietą, jis visų pirma turi gerai mokėti valdyti įrankius. Jeigu Seimo pirmininku būtų išrinktas Gintaras Steponavičius, Raimondas Šukys ar Jurgis Razma - jie atsisėstų rytoj ir ramiai, be jokių problemų pradėtų darbą. Tuo tarpu A.Valinskas su problemomis susiduria“, - mano V.Vareikis.
Politologas V.Laučius mano, kad A.Valinsko ekstravagancija ir kitos Seimo narius per pirmąjį posėdį suerzinusios asmeninės savybės ateityje apnyks, „kai ponas Valinskas be vakarykštės gaus porą politinės veiklos pamokų, kurios ne visada jam gali būti malonios, bet kurios po truputį padės jam iš savęs lipdyti politiką“.
Per pirmąjį prisistatymą išryškėjusi buvusios TV žvaigždės arogancija užkliuvo ir V.Vareikiui. „Tai man priminė Seimo seniūno pareigas ėjusį Aleksandrą Abišalą, kuris irgi turėjo arogancijos, o tai buvo viena iš krizės Seime priežasčių. Bet aš manau, kad A.Valinskas susitvarkys“, - sėkmės naujajam Seimo pirmininkui linkėjo V.Vareikis.
Politikos apžvalgininkas pastebi, kad iš pramogų verslo į politiką pasukęs A.Valinskas turės išmokti dirbti ir bendrauti su visai kitokiais žmonėmis: „Iki tol jis dirbo su žmonėmis, kurie linkčiojo ir žiūrėjo į burną, laukdami, ką vedėjas pasakys. A.Valinskas buvo pripratęs turėti autoritetą ir jausti savo žodžio galią. Jau vakar pamatėme, kad Seime pilna žmonių, kurie yra išgalandę dantis į oponentų nugaras: V.Mazuronis, P.Gražulis, J.Veselka, V.Andriukaitis... kai kurie jų argumentai ir pastabos buvo visai logiški ir sunkiai atremiami“.
Neturi užnugario
V.Laučius mano, kad A.Valinskas kol kas kaip politikas visuomenei nėra žinomas: „Kol kas jo politinės pažiūros, pasaulėžiūra nėra niekur išreikšta ir artikuliuota. Iš esmės rinkėjai balsuodami už jį ir jo partija balsavo už katę maiše. Todėl dabar pasakyti, koks politikas jis yra - labai sunku. Galima spėti tik, koks politikas jis bus“.
Politologas teigia, jog tai, kad tik pradėjęs mokytis politinės abėcėlės žmogus iš karto tampa Seimo pirmininku, nėra geras reiškinys.
V.Laučiaus manymu, Tautos prisikėlimo partija kartoja buvusių politikos lošėjų istoriją. „Ji kaip ir kitos vos atsiradusios ir gerai rinkimuose pasirodžiusios partijos, pavyzdžiui, V.Uspaskicho darbiečiai 2004 metais ir A.Paulausko „Naujoji sąjunga“ 2000-aisiais arba R.Pakso tvarkiečiai yra vieno lyderio partija. „Taip pat ir A.Valinsko partija yra vieno lyderio partija. Jeigu lyderis pasitrauks, tai kalbėti apie šios partijos perspektyvas būtų labai sunku. Ši žmonių grupė dar nespėjo susiformuoti kaip partija - ji pirma laimėjo rinkimus, o po to ėmė formuotis kaip partija. Jeigu A.Valinskas taptų prezidentu, tai jo partijos laukia labai sunkūs laikai - galbūt net subyrėjimas ir išnykimas“, - mano V.Laučius.
V.Vareikio nuomone, A.Valinskui dirbti bus labai sunku, nes jis neturi patikimos ir darnios komandos. „Pirmadienį per posėdį A.Valinską užtarė tik vienas jo partijos narys. O kodėl nešnekėjo kiti? Nes paprasčiausiai neturėjo, ką pasakyt. O jeigu jie būtų prabilę, galbūt net būtų sugadinę reikalą. Iš kitų partijų į tribūną atėjusi R.Juknevičienė ar E.Masiulis kalbėjo iš reikalo, kad negriūtų koalicija. Bet kiek tęsis tokia parama, jeigu A.Valinskas nesugebės susidoroti su savo pareigomis?“, - klausia šiandieninę situaciją Seime nagrinėjantis V.Vareikis. Jis nemano, kad dabartinėje situacijoje ir per ateinančius metus valdančioji koalicija sugebės susikrauti daug politinių dividendų, kurie galėtų padėti Seimo pirmininkui A.Valinskui siekti Lietuvos prezidento posto.
„Pasaulį jau ištikusios problemos ir toliau diktuos savo taisykles. Situacija visiems Lietuvos žmonėms, ir geriau uždirbantiems, ir prastai gyvenantiems, nieko gero nežada. Seimo pirmininkui, kaip valdžios atstovui, neabejotinai teks atsakomybė už tai, kas vyksta“, - V.Vareikis mano, kad užklupusios negandos nepakels A.Valinsko aukštai iki prezidento posto.
Atėjo be programos
V.Laučius pažymi, kad A.Valinsko partijos šūkiai, kurie buvo paskelbti prieš rinkimus, kažin ar vertintini kaip rimta programa, vadinasi, į rinkimus eita be programos: „Rinkėjai balsavo už partiją, kuri normalios programos neturi. Dabar A.Valinskas tęsia tą kryptį, kurią pasirinko eidamas į rinkimus. Verslo planas, kuris buvo sugalvotas šiai partijai įvesti į politinę rinką, galioja ir toliau. A.Valinskas tęsia tai, nuo ko pradėjo - apeliuoja į rinkėjus be aiškių idėjų, aiškios ideologijos ir be aiškių programų“.
V.Laučius nesutinka su teiginiais, kad programa yra tik fikcija ir nerūpi rinkėjams. „Vis dėlto dauguma rinkėjų per šiuos rinkimus balsavo už Tėvynės sąjungos-krikščionių demokratų partiją, kurios programa yra kaip reta išsami ir kruopščiai parengta. Jeigu lyginsime konservatorius ir Tautos prisikėlimo partiją, tai matysime, kad daugiau buvo tokių, kuriems programos yra reikalingos. Net socialdemokratai taip pat parašė šį tą svaresnio negu A.Valinsko programa ir gavo daugiau vietų, - daro išvadą politologas V.Laučius. - Jeigu Tautos prisikėlimo partija būtų surinkusi daugiau balsų negu prieš ketverius metus Darbo partija, tada būtų galima apibendrinti ir sakyti, kad rinkėjams visai neberūpi tradiciniai politikos dalykai, politinės programos ir jie ieško tik populiaraus lyderio“.
„A.Valinsko partija gavo ne taip jau daug – šešiolika – mandatų Seime ir tai tikrai nėra ženklas, rodiklis, kad rinkėjams nebereikia tradicinių politikos vertybių, principų, programų“, - samprotauja V.Laučius.