Trąšų kainos atsisuko prieš jų gamintojus

Dabar viskas virsta aukštyn kojom: didžiosios bendrovės skelbia laikinai stabdančios ar mažinančios trąšų gamybą. Jų kainos ėmė mažėti, tačiau pardavimų nepaskatino.

Ar tai rodo, kad trąšos buvo nepagrįstai brangios, o jų paklausa anaiptol ne tokia milžiniška, kaip tikino gamintojai?

Per metus azoto, fosforo ir kalio trąšos pabrango beveik du kartus. Vasarą, aiškindamas, kodėl neregėtai kyla azoto trąšų kainos, AB „Achema“ komercijos direktorius Tautvydas Misiūnas teigė, kad pasaulyje šių trąšų gamyba kol kas nepaveja paklausos. „Nėra priežasčių, dėl kurių trąšos galėtų atpigti. Rinkoje didesnio galimo trąšų kainų kritimo ekspertai neprognozuoja anksčiau nei po kelerių metų.

Tai būtų tik tuo atveju, jeigu iš deficitinės trąšų rinka pasidarytų pertekline. Dabar Europoje, kaip ir kitur pasaulyje, trąšos toliau brangsta. Spalį, lapkritį jų kainos dar irgi turėtų didėti... Drįsčiau teigti, kad žemdirbiams naujojo derliaus sezonui trąšomis reiktų rūpintis nieko nelaukiant“, - rugpjūtį „Ūkininko patarėjui“ teigė T.Misiūnas.

Tačiau į tokius trąšų gamintojų raginimus ūkininkai, regis, nereagavo – rudenį trąšų pirkimas apmirė ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse. Dabar apie tai jau kalba ir patys gamintojai. Sumažėjus paklausai, jie priversti mažinti gamybos mastus.

Azoto trąšų gamintoja AB „Achema“ pranešė, kad nuo lapkričio 5 d. iki gruodžio 30 d. perpus mažina gamybos ir pardavimo apimtis.

Fosforo trąšų gamybą pradėjo riboti ir AB „Lifosa“, paskelbusi, kad lapkritį teišnaudos tik apie 70 proc. savo pajėgumų.

UAB „Arvi fertis“ nekalba apie gamybos mažinimą, tačiau, pasak bendrovės generalinio direktoriaus Arūno Morozovo, „ne visai palankų prekybos metą išnaudoja atlikdama planinį privalomą gamyklos remontą bei parduodama trąšas eksportui“.

„Finansinė krizė, bendra pasaulio ekonomikos stagnacija, kritusios žaliavų, tarp jų - ir grūdų kainos neišvengiamai paveikė situaciją trąšų rinkoje. Bankai apsunkino trąšų pirkimų bei jų atsargų kreditavimą“, - tokias sumažėjusios paklausos priežastis nurodo „Achemos“ komercijos direktorius T.Misiūnas.

AB „Lifosa“ generalinis direktorius Jonas Dastikas sako, kad fosforo trąšų rinkoje pastebimi maždaug šešerių metų cikliški svyravimai (penkerius metus dirbama pelningai, po to metus – žemiau savikainos). „Kai tik trąšų kainos pradėjo kristi, visame pasaulyje jų pirkimas ėmė mažėti. Taip atsitinka ne pirmą kartą. Kainos paprastai kyla palaipsniui, o krinta dažniausiai staiga. Todėl pirkėjai laukia, kad jos dar sumažėtų – situacija paradoksali“, - sako J.Dastikas.

Nors rudenį ir pajutę paklausos mažėjimą, gamintojai tik iš dalies sutinka su žemdirbių nuomone, kad trąšų kainos išaugo nepagrįstai.

„Kainos galėjo būti žemesnės vasarą – ne sezono metu. Jos turėjo tolygiai kilti iki trąšų naudojimo pradžios. Bet pasaulio rinka klostosi kitaip... Mūsų gamybos apimtys per mažos, kad turėtų įtakos pasaulinėms kainoms, todėl jas nustatome reaguodami į rinkos pokyčius“, - sako „Achemos“ komercijos vadovas T.Misiūnas.

Beje, per devynis šių metų mėnesius „Achema“ gavo 1 mlrd. 652 mln. Lt pajamų – 60 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, kai apyvarta sudarė 1,03 mlrd. Lt. Pernai „Achemos“ apyvarta iš viso sudarė 1,444 mlrd. Lt, o grynasis pelnas – 89 mln. Lt.

„Vienareikšmiai vertinti situaciją neįmanoma. Per metus labai išaugo žaliavų ir energetinių resursų kainos, gamybos sąnaudos. Žemdirbiai turėjo labai didelius lūkesčius dėl grūdinių kultūrų supirkimo kainos šuolio, bet to šiais metais neįvyko“, - taip susidariusią situaciją rinkoje komentuoja „Arvi fertis“ generalinis direktorius A.Morozovas.

„Trąšų kainos tikrai buvo labai aukštos. Tačiau negaliu pasakyti, kad jos išaugo nepagrįstai“, - teigia J.Dastikas.

Per devynis šių metų mėnesius „Lifosa“ gavo 1,51 mlrd. Lt pajamų ir uždirbo 0,45 mlrd. Lt grynojo pelno. Didžiąją dalį produkcijos bendrovė eksportuoja.

Akivaizdu, kad trąšų rinka apmirė ne tik dėl sezoniškumo. Kyla klausimas, ar norėdami bent kiek išjudinti paklausą gamintojai mažins trąšų kainas?

„Žiniasklaidoje pasirodo raginimai nepirkti trąšų ir laukti, kol jos dar labiau atpigs. Manome, kad tai labai neatsakingas požiūris, nes, mūsų žiniomis, Lietuvos trąšų rinka dar neaprūpinta, importo apimtys kol kas minimalios. „Achema“ sumažino gamybą, tą daro ir Rusijos bei Ukrainos gamintojai. Pastarosioms šalims pradėjus tiekti trąšas vietinėms rinkoms, importo neverta tikėtis. Jeigu ilgesnį laiką dirbsime ribotu režimu, pavasarį galime nesugebėti patenkinti staiga atsiradusio poreikio“, - prognozuoja T.Misiūnas. Jis neatmeta galimybės azoto trąšoms taikyti Kalėdų nuolaidą, bet priduria: „Kainų mažinimui taip pat yra ribos. Labai kritus kainoms įmonei gali būti naudingiau mažinti (ką mes ir padarėme) arba net stabdyti gamybą.“

„Pasklidus gandams apie pingančias žaliavas, žemdirbiai laukia trąšų kainų sumažėjimo. Iš tiesų rinkoje atpigo tik azoto trąšos. Kalio trąšos spalį dar pabrango 25 EUR, NPK kainos Europoje pakilo 15 EUR, o fosforo kaina koregavosi pagal euro ir dolerio kursą. Doleris sustiprėjo 20 proc., - tiek nukrito fosforo trąšų kaina doleriais. O kadangi litas susietas su euru, kaina Lietuvoje beveik nesikeitė“, - apie trąšų kainų pokyčius sako A.Morozovas.

Teigiama, kad normalios proporcijos yra tada, kai už toną salietros reikia 1,5 t kviečių. Pernai, kai grūdai buvo brangūs, o trąšos pigesnės, tonos salietros vertė nesiekė nė tonos kviečių vertės. Šiemet šis santykis labai pasikeitė: už toną salietros teko atiduoti 2,5 t ar net daugiau kviečių. Kada situacija trąšų rinkoje normalizuosis taip, kad būtų pusiausvyra tarp paklausos, pasiūlos, gamybos kaštų ir produkto kainų vartotojams? Į šį klausimą trąšų gamintojai atsako skirtingai.

„Turbūt nėra orakulo, kuris pasakytų, kiek tęsis pasaulinė finansų krizė ir ekonomikos stagnacija. Sunku prognozuoti ir trąšų atveju, nes čia yra susiję labai daug elementų. Tačiau tikėtis, kad visiems priimtina situacija nusistovės 2009-aisiais, pagrindo nedaug“, - mano T.Misiūnas.

„Dabar trąšų gamyba pasidarė nuostolinga, nes labai brangios žaliavos, sunku sutarti, kad jų kainas pardavėjai sumažintų. Netrukus bus sudarinėjamos sutartys dėl žaliavų tiekimo kitiems metams, derybos, matyt, bus sunkios. Kokias kainas pavyks išsiderėti, dar nežinome. Tikimės, kad žaliavų kaina taip pat mažės, nes mažėja trąšų kaina. Fosforo trąšų žaliavų tiekėjų nėra daug, todėl jie, galima sakyti, yra monopolistai ir greitai reaguoja į rinkos pokyčius: jei didėja trąšų kainos, jie tuoj pat pakelia ir žaliavų kainas. Žaliavų tiekėjų pelningumas kartais siekia net 500 proc. Taigi trąšų gamintojams uždirbti didelių pelnų neduoda žaliavų pardavėjai. Dabar visi fosforo trąšų gamintojai dirba nepelningai, nes tenka naudoti dar brangias žaliavas, o trąšos atpigo. „Lifosa“ žaliavas perka iš Rusijos ir Maroko (dabar ši šalis diktuoja fosforo trąšų žaliavų kainas pasaulyje, seniau tai darė amerikiečiai)“, - sako J.Dastikas.

A.Morozovas teigia, kad bendras ekonomikos lėtėjimas turi įtakos visoms šalims. „Kada situacija normalizuosis, sunku atsakyti. Tikimės, kad trąšų pardavimai suaktyvės ateinančių metų pradžioje. Pasirodė oficialių pranešimų apie tai, kad daugelis užsienio įmonių taip pat iš dalies arba visiškai stabdo gamybą, kol situacija pagerės. Todėl jau dabar trąšų rinkos analitikai prognozuoja, kad, atėjus pavasario sezonui, rinkoje jausis trąšų stygius, bus sunku laiku pateikti produkciją galutiniams vartotojams. Mūsų nuomone, gruodžio mėnuo bus palankiausias metas (kainų atžvilgiu) pirkti trąšas“, - sako A.Morozovas.

Ar į gamintojų raginimus trąšomis būsimajam sezonui rūpintis iš anksto sureaguos žemdirbiai, parodys laikas.