Iš buvusio 6,8 tūkst. hektarų ploto, ministrų kabineto patvirtinto
1997-aisiais, draustiniui bus palikta apie 4,2 tūkst. hektarų.
„Ūlos kraštovaizdžio draustinyje buvo teritorijų, kuriose nėra vertingų
saugotinų gamtos, kultūros paveldo teritorinių kompleksų, susijusių su
draustinio steigimo tikslais“, - rašoma Vyriausybės pranešime.
Anot Vyriausybės, gamtiniu, kultūriniu požiūriu šios teritorijos nėra
tiesiogiai susijusios su Ūlos upės slėniu, o augalų ir gyvūnų rūšinė sudėtis
„neturi išskirtinės aplinkosauginės svarbos“.
„Atsisakius šių teritorijų, Ūlos kraštovaizdžio draustinyje bus sudarytos
sąlygos tikslingesniam jo apsaugos ir tvarkymo organizavimui. Taip pat
panaikinama prieštara tarp teisinio šių teritorijų statuso ir realios,
tenkinančios aplinkosauginius poreikius, situacijos“, - pranešime aiškinamas
sprendimas.
Ministrų kabinetas teigia tokiu nutarimu sudaręs galimybę „optimaliau
naudoti“ nebesaugomus miškus.
Ūlos kraštovaizdžio valstybinis draustinis įsteigtas 1960 metais siekiant
išsaugoti zandrinių terasinių smėlingų lygumų kraštovaizdį su
termokarstiniais ežerėliais, žemyninėmis kopomis ir hidrografiniais
ypatumais, upėtakių nerštavietes. Prie šių tikslų siūloma pridėti, kad
draustinyje bus siekiama išsaugoti „mažosios negės ir ūdros gamtines
buveines“.