Siekdamos išvengti dar rimtesnių neigiamų pasekmių vėlesniais laikotarpiais, įmonės šiuo metu pradeda mažinti darbuotojų skaičių, optimizuoti kitas išlaidas. Todėl visiškai pritariama koalicijos plano dalims, kuriose siekiama mažinti valstybės valdymo išlaidas nebūtiniausiems poreikiams šiuo metu.
Negalima pritarti numatomam mokesčių suvienodinimui, nes tai net teoriškai neturėtų būti daroma. Kiekvienas mokestis turi savo funkciją valstybėje ir priklausomai nuo atitinkamų sąlygų turi būti ekonomiškai pagrįsto dydžio, o ne politiškai išreikštos reikšmės.
Nėra pateikiama arba paviešinama tokios numatomos mokesčių tvarkos pasekmių analizė.
Mokesčių didinimas gali ypač neigiamai paliesti vidaus rinkos vartojimui dirbantį verslą, nes galbūt didėsiančios produktų, gaminių kainos dar labiau įtakos vartojimo kritimą. Be to, kris ir vartotojų, ypač pensijinio amžiaus ir mažesnes pajamas turinčių asmenų, perkamoji galia. Tai, be jau minėtos neigiamos pasekmės, gali iššaukti ir didelę socialinę įtampą šalyje. Įtampą dar labiau sustiprins planuojami nevykdyti valstybės įsipareigojimai pedagogams dėl atlyginimų.
Galima numatyti ženklų maisto produktų kainų kilimą, kurį įtakos ne tik padidintas PVM, bet ir asignavimų žemės reformai ir kaimo plėtros programai sumažinimas 15 proc., o taip pat žemės ūkio veiklą vykdančių subjektų apmokestinimas pelno mokesčiu, apmokestinimas ūkininkų pajamų mokesčiu. Tai ne tik neigiamos ekonominės pasekmės, bet ir socialinės įtampos grėsmė.
Kadangi Lietuva nėra izoliuota rinka, kils grėsmė, kad vartotojai (ypač pasienio regionų) dėl padidėjusių būtiniausių vartojimo prekių kainų nukreips savo pirkimo įpročius kaimyninėse valstybėse, kuriose atitinkami mokesčiai yra mažesni arba net valstybės ženkliai subsidijuojami – kur prekės bus pigesnės. Arba pirks į turgavietes atgabentus produktus iš užsienio. Tokiu būdu valstybė negaus planuojamų pajamų mokesčių pavidalu.
.Staigus verslo liudijimų atsisakymas ypač pakenktų smulkiajam verslui. Šiuo atveju siūlome numatyti pereinamąjį laikotarpį bei patrauklesnę alternatyvą organizacine prasme smulkiajam verslui.
Plane numatoma socialiai teisingesnė, autorių nuomone, sistema dėl išmokų vaikams iki 3 metų bei nemokamo mokinių maitinimo. Abejojame, ar dėl padidėsiančio šių išmokų administravimo bus pasiektas norimas taupymo efektas ( kiekvieną mėnesį deklaruojamos tėvų gaunamos pajamos ir t.t.).
Pirmiausia plane numatoma, kaip apsunkinti tiek verslą, tiek piliečius papildomais mokesčiais. Ir labai konkrečiai, su konkrečiais skaičiais ir jų išraiškomis. Deja, pateikiamas verslo skatinimo planas yra aptakus, be konkrečių darbų, numatomų datų ar skaičių. Tai mums, verslo atstovams ir savo valstybės piliečiams kelia susirūpinimą.
Šiame nuomonės pranešime neišsakome savo pasiūlymų kaip įveikti galbūt artėjančią krizę. Dialogui šiais klausimais nebuvome kviečiami ir nežinome ar mūsų pasiūlymai būtų reikalingi ir vertinami. Tačiau turime noro ir esame pasirengę diskusijai. Kai kurių užsienio valstybių pavyzdžiai, kur vyko diskusija tarp verslo ir vyriausybės, kaip žinia, davė teigiamų rezultatų.
***
Rimantas Stankevičius yra Lietuvos pramonės, prekybos ir amatų rūmų asociacijos prezidentas.