Nedarbo šmėkla nutrūko nuo grandinės

Nors ekonomistai sako, kad Lietuva dar nepateko į patį ekonominės krizės sūkurį, o sunkiausios dienos laukia kitais metais, dalis žmonių jau dabar savo kailiu patyrė, ką reiškia ūkio nuosmukis.

Į šalies darbo biržas kasdien plūsta informacija apie numatomus masinius darbuotojų atleidimus. Didelė tokių pranešimų dalis – iš Panevėžio ir kitų apskrities miestų įmonių.

Šią savaitę visus darbuotojus atleido ir savo veiklą nutraukė bendrovė „Nevėžio siuvykla“.

Apie tai, jog nuo kitų metų masiškai atleis darbuotojus, darbo biržai pranešė net kelios didesnės Panevėžio įmonės: bendrovės „Schmitz Cargobull Baltic“, „Adax“, „Kavaska“, „Norac“, „Panevėžio gelžbetonis“.

Nedarbo protrūkis dėl masinių atleidimų gresia ir Kupiškiui.

Nors darbo biržai buvo pranešta, kad „Nevėžio siuvykla“ dėl sumažėjusios produkcijos paklausos lapkričio 19-20 dienomis nutraukia gamybą ir atleidžia visus 45 darbuotojus, vakar J.Janonio gatvėje esantis siuvimo cechas jau buvo užrakintas.

„Matėme, kaip prieš kelias dienas buvo išnešti įrengimai, o moterys išėjo apsiverkusios“, – „Panevėžio rytui“ pasakojo buvusios siuvyklos kaimynystėje įsikūrusių firmų darbuotojai.

„Mes kol kas dirbame ir užsakymų dar turime, o su darbą nutraukusia siuvykla mus siejo tik tai, kad jai teikėme sukirpimo paslaugas“, – ryšį su panašaus pavadinimo įmone paaiškino Beržų gatvėje veikiančios bendrovės „Nevėžis“ vadovė Rima Bieliauskienė.

Pasak jos, gamybą nutraukus „Nevėžio siuvyklai“, iš darbo teks atleisti kelias sukirpėjas, tačiau darbuotojų skaičius dėl to nesumažės, nes į „Nevėžį“ bus priimtos 5 siuvėjos iš „Nevėžio siuvyklos“.

„Nevėžyje“ iš viso dirba apie 100 žmonių, didžioji dalis čia pasiūtų gaminių parduodama užsienio rinkose.

Panevėžyje įsikūrusi krovinių saugojimo, logistikos, muitinės tarpininko paslaugas teikianti bendrovė „Kavaska“ darbo biržai pranešė atleidžianti 44 darbuotojus iš 60, tačiau įmonės atstovai „Panevėžio rytui“ situaciją komentuoti atsisakė.

Statybinių metalo konstrukcijų gamintoja „Norac“ dėl smarkiai sumažėjusios produkcijos paklausos žada sausio mėnesį atleisti 25 iš 192 darbuotojų.

Neseniai atleidimo lapeliai buvo įteikti priekabas bei puspriekabes gaminančios bendrovės „Schmitz Cargobull Baltic“ 24 darbuotojams.

„Situacija rinkoje smarkiai pasikeitė ir dabar nebegauname tiek daug užsakymų kaip anksčiau. Darbuotojų skaičių mažina ir mūsų koncerno įmonės „Mercedes“, „BMW“. Apie susidariusią padėtį informavome darbuotojus, daliai jų jau įteikti atleidimo lapeliai“, – „Panevėžio rytui“ sakė bendrovės vadovas Raimundas Petrauskas.

Jis tikino, kad įmonė intensyviai ieško naujų užsakovų ir išnaudoja visas įmanomas galimybes. Be to, bendrovė pereina prie keturių dienų darbo savaitės.

Jei šios priemonės pasiteisins, daugiau žmonių „Schmitz Cargobull Baltic“ neatleis. Bendrovėje šiuo metu dirba apie 380 darbuotojų.

Pasak R.Petrausko, net susidarius nepalankiai situacijai rinkoje likusius darbuotojus bus bandoma išlaikyti, nes įmonė yra numačiusi įvairius pertvarkymus, kurių neturėjo laiko ir pajėgų įgyvendinti pastaraisiais metais dirbdama įtemptu ritmu.

Iki šiol darbuotojų skaičių didinusi šildytuvų gamintoja „Adax“ numato per pirmuosius tris kitų metų mėnesius iš darbo atleisti 12 žmonių. Dabar bendrovėje dirba 92 darbuotojai.

Jei padėtis rinkoje nepasikeis, darbo bendrovėje „Adax“ neteks 11 operatorių surinkėjų ir vienas inžinierius.

„Šildytuvų paklausa sumažėjo Skandinavijos šalyse, o Norvegijoje – beveik dvigubai, todėl ir tenka mažinti darbuotojų skaičių“, – sakė bendrovės „Adax“ vadovas Jonas Klybas.

Pasak jo, kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Bulgarijoje, pardavimai augo, tačiau to neužtenka darbuotojams išsaugoti.

J.Klybas viliasi, kad situacija rinkoje per keletą mėnesių gali ir pasikeisti.

Dar spalio pabaigoje apie masinį darbuotojų atleidimą darbo biržai pranešė bendrovė „Panevėžio gelžbetonis“. Nuo kitų metų pradžios bendrovė atleis du trečdalius žmonių, nes nebegamins gelžbetonio gaminių.

Iš 100 įmonėje dirbančių žmonių darbo neteks 67, kurie buvo susiję su gelžbetonio gaminių gamyba, prekyba, apskaitos procesais.

Bendrovė teigia tokį žingsnį buvusi priversta žengti dėl to, kad rinkoje smarkiai sumažėjo gelžbetoninių gaminių paklausa.

„Panevėžio gelžbetonis“ Panevėžyje liks, tačiau jame bus gaminamas tik prekinis betonas ir prekiaujama kitų šalies įmonių produkcija.

Vos pasibaigus universalios sporto arenos „Cido“ statyboms pasigirdo gandų, kad ją stačiusi viena didžiausių šalies statybos bendrovių Panevėžio statybos trestas (PST) atleis kelis šimtus žmonių.

Tačiau bendrovė šią informaciją paneigė.

Bendrovės pranešime teigiama, kad PST kol kas turi pakankamai veiklos – Klaipėdoje stato prekybos centrą „BIG“, Vilniuje – Valdovų rūmus, Panevėžio regione – atliekų aikšteles, rekonstruoja Vilniaus geležinkelio stotį, Rokiškio valymo įrengimus, vykdo kitus projektus.

„Jei kitais metais neturėtume naujų užsakymų, darbuotojų skaičių gali tekti šiek tiek mažinti, tačiau šis skaičius neturėtų viršyti 100“, – „Panevėžio rytui“ teigė bendrovės marketingo vadybininkė Jūratė Mondeikienė.

Panevėžio statybos bendrovės „Iglus“ vadovas Arvydas Rudys „Panevėžio rytui“ sakė, kad kol kas masiniai darbuotojų atleidimai bendrovei negresia.

„Iki metų pabaigos jokių rimtesnių pasikeitimų nebus. Tačiau ekonominė situacija šalyje keičiasi, laikas parodys, kaip bus ateityje“, – teigė per 300 darbuotojų turinčios bendrovės vadovas.

Pasak jo, statybininkams dabar labai sunkus metas, nes užsakymų katastrofiškai mažėja.

Kol kas apie masinį darbuotojų atleidimą nekalba ir bendrovių „Panevėžio keliai“, „Panevėžio stiklas“, „Lietkabelis“, „Panevėžio aurida“ vadovai, tačiau neatmeta galimybės, kad po kelių mėnesių padėtis gali ir pasikeisti.

Per Kupiškį viena po kitos ritasi neramios žinios: uždaroma „Maxima“ prekybos tinklo parduotuvė Kraštiečių mikrorajone, apie atleidimą įspėti „Durpetos“ bendrovės Šepetoje, „Lavisos agrogrupės“ bendrovės Kupiškyje darbuotojai.

Jau anksčiau skelbta apie 51 darbininko atleidimą iš gamybą laikinai stabdančios Kupiškio plytų gamyklos.

Apie 60 siuvėjų vasaros pabaigoje buvo atleista iš „Aumedos“ siuvyklos Noriūnuose.

Pasak Kupiškio darbo biržos direktoriaus pavaduotojos Laimos Vaitiekūnienės, į vieną vietą susidėjo ir įprastos sezoninio nedarbo bėdos, ir per pasaulį besiritanti finansų bei ekonomikos krizė.

Kol kas apie grupinius darbuotojų atleidimus yra informavusi tik Kupiškio plytų gamykla, o kitose bendrovėse tik šiek tiek mažinamas darbuotojų skaičius, pristabdoma anksčiau planuota verslo plėtra.

Tačiau biržos specialistai pastebi, kad sumažėjo darbdavių pranešimų apie laisvas darbo vietas, apie įdarbinamus žmones.

Lapkričio pradžioje rajone buvo įregistruoti 722 bedarbiai, nedarbas per mėnesį išaugo nuo 4,7 iki 5,3 procento.

Didžiausios Pasvalio rajone veikiančios statybos bendrovės „Vidstata“ direktorius Vidmantas Pateckas neslėpė, kad statybininkai jau pajuto artėjančią krizę.

„Jau vasaros pradžioje pradėjo strigti atsiskaitymai už atliktus darbus. Užsakovų įsiskolinimas siekia maždaug porą mėnesių, todėl laiku negalime atsiskaityti su tiekėjais“, – tvirtino V.Pateckas.

Iki metų pabaigos bendrovės statybininkai darbo dar turės, tačiau nuo ateinančių metų pradžios situacija blogės: įmonės darbuotojai dirbs tik dviejuose objektuose.

Pasak direktoriaus, teks atleisti keliolika žmonių, priimtų į darbą pagal laikinas darbo sutartis.

„Iki šiol sutikdavome dirbti objektuose, nuo Pasvalio nutolusiuose daugiausia 70-80 kilometrų. Dabar esame pasirengę važiuoti ir didesnius atstumus. Ieškosim subrangos darbų, dirbsime ir be pelno, kad tik sugebėtume darbuotojams išmokėti atlyginimus ir juos išsaugoti“, – teigė V.Pateckas.

Konditerijos bendrovės „Pasvalio aušra“ direktorė Aušronė Sakalauskienė prisipažino bijanti net pagalvoti apie artėjančią krizę.

„Įmonei sukanka 10 metų, jau reikia atnaujinti įrangą, tačiau laisvų pinigų neturime“, – apgailestavo verslininkė. Ji prisipažino, kad vidinių resursų taupyti nebeturi, diržai suveržti anksčiau.

„Atleisti negaliu nė vieno darbuotojo, pati dirbu visokius darbus: konditerės, kepėjos, valytojos“, – teigė A.Sakalauskienė.

„Pasvalio aušroje“ yra tik 11 darbuotojų, iš jų šešios – konditerės.

A.Sakalauskienė tikisi, kad bent jau šiemet bendrovės produkcija lentynose neužsigulės.

„Artėja Kalėdos ir Naujieji metai, prieš šias šventes mūsų produkcija būna gana paklausi – tortus žmonės perka noriai“, – sakė „Pasvalio aušros“ direktorė.

Biržų rajono Rinkuškių alaus daryklos bendrasavininkis Sigitas Kalkys „Panevėžio rytui“ sakė manąs, kad kiekviena krizė pamoko, kur būtų galima labiau diržus suveržti. Tačiau įmonė rinkų ieško nuolat, jų turi, tad ir darbuotojų atleisti neketina.

Mėsos perdirbimo bendrovės „Agaras“ direktorė Leta Vainorienė sakė krizės bijanti, o jos padarinius įmonė jau jaučianti.

„Vartojimas mažėja, pradėjo strigti atsiskaitymai. Europa labai muša produkcijos kainas“, – skundėsi verslininkė.

Tiesa, neseniai atidarytam naujam mėsos išpjaustymo cechui darbuotojų trūksta ir priimami vis nauji.

Tačiau įmonė džiaugiasi šiemet nepradėjusi naujo projekto – buvo numatyta įsigyti naujos įrangos, įrengti automatinį sandėlį.

„Dabar bankų reikalavimai nežmoniški, o įmonei iš savo lėšų to daryti neapsimoka“, – sakė L.Vainorienė. Ekonomikos krizės pasekmes jau pajuto ir viena stambiausių šalyje pieno perdirbimo įmonių „Rokiškio sūris“. Lapkričio pradžioje bendrovė paskelbė apie vietinėje rinkoje parduodamos savo produkcijos kainų mažinimą.

„Mažėja pieno gaminių paklausa ir jų pirkimas. Konkurencija vietinėje rinkoje yra didelė, todėl nusprendėme mažinti kainas. Atpigo fermentiniai sūriai, jogurtai ir sviestas“, – „Panevėžio rytui“ sakė „Rokiškio sūrio“ valdybos pirmininkas Dalius Trumpa.

Tačiau ne visiems ateitis atrodo tokia niūri. Antrą pagal apyvartą prekybos tinklą Lietuvoje valdanti bendrovė „Palink“ Panevėžio rajone ne tik sėkmingai įgyvendina numatytus projektus, bet ir ketina plėstis.

Iš Vaišvilčių kaime įsikūrusio „Palink“ logistikos centro produktai tiekiami į „Iki“, „Ikiuko“ ir „Cento“ parduotuves Lietuvoje bei Latvijoje.

Dabar logistikos centre dirba apie 350 darbuotojų, tačiau per pusmetį jų skaičių žadama padidinti iki 600.

„Bendrovė sėkmingai įgyvendina plėtros planus Panevėžio rajone ir netrukus tikisi užbaigti bakalėjos sandėlių statybų antrąjį etapą. Jau pradėta ir kulinarijos cecho statyba, ją planuojame baigti kitų metų pirmąjį ketvirtį, o atsiradus naujiems objektams mums reikės ir papildomos darbo jėgos“, – optimistiškai kalbėjo „Iki“ komunikacijos direktorius Tomas Vaišvila.

Gamybos apimtis plečia ir Rokiškyje vaisių bei daržovių konservus gaminanti vilniečių bendrovė „Rivona“. Per 100 pavadinimų produkcijos gaminanti įmonė šį mėnesį mieste žada atidaryti naują liniją ir pradėti gaminti 6 rūšių salotas, daugiau konservuotų sriubų rūšių.

„Palyginti su konkurentais, mūsų produkcija nėra brangiausia. Per ilgus metus atsirinkome, kokie konservai yra perkamiausi. Todėl mūsų produkcija parduotuvėse neužsiguli“, – sakė bendrovės „Rivona“ Rokiškio padalinio vadovas Aurimas Gargasas.

Jis neatmeta galimybės, kad, jei nebus didelio sąstingio rinkoje, bendrovė savo veiklą ateityje dar labiau plės ir steigs naujas darbo vietas.

Parengė Asta ŠIAUČIŪNIENĖ, Virginija JUŠKIENĖ, Sigitas SAVICKAS, Rita ZDANEVIČIENĖ, Jurgita VITKAUSKIENĖ