Pasak prezidento, naujasis teisinis reguliavimas sukuria prielaidas ir
toliau keisti signatarų rentos dydžio apskaičiavimo principus bei jos dydį
ir taip mažinti jau įtvirtintas signatarų socialines garantijas.
„Tuo pažeidžiami ne tik konstituciniai teisinio tikrumo ir teisinio
saugumo principai, bet ir sumenkinama valstybės pagarba savo valstybingumo
atkūrimo istorijai ir ją kūrusiems asmenis“, - Prezidentūros išplatintame
pranešime cituojamas V.Adamkus.
Todėl valstybės vadovas siūlo Seimui Nepriklausomybės akto signatarų
statuso įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymą laikyti nepriimtu.
Prezidentas taip pat pažymi, kad 2003 metais priėmus Nepriklausomybės
akto signatarų statuso įstatymą, valstybė įvertino ypatingą Lietuvos
nepriklausomybės akto signatarų indėlį valstybingumo atkūrimo procese ir
įtvirtino tokias jų socialines garantijas, kurios išreiškia pačios valstybės
požiūrį į savo istoriją ir valstybingumo atkūrimo reikšmę.
Baigdamas kadenciją 2004-2012 metų Seimas priėmė pataisas, kuriomis
pakeitė parlamentarų atlyginimų skaičiavimo sistemą, pakeliant atlyginimus,
tačiau sumažinant priedus parlamentinio darbo išlaidoms kompensuoti. Tuo
pačiu buvo priimtos pataisos, kuriomis signataro renta atsieta nuo Seimo
nario atlyginimo.
Vetavęs pataisą dėl signatarų rentų, kitus tame pačiame pakete buvusius
teisės aktų pakeitimus, tarp jų ir dėl parlamentarų atlyginimų skaičiavimo
tvarkos pakeitimo, prezidentas pasirašė.
Iki šiol Seimo nariai gaudavo 4,6 tūkst. litų atlyginimą neatskaičius
mokesčių, dar apie 8,5 tūkst. sudarydavo išmokos už išlaidas parlamentinei
veiklai. Po pertvarkos Seimo nariai gaus apie 11 tūkst. litų atlyginimą
neatskaičius mokesčių, o sumažėjusi išmoka už išlaidas parlamentinei veiklai
sieks 3,8 tūkst. litų.
Signataro renta siekė 50 proc. parlamentaro atlyginimo ir sudarė apie 2,3
tūkst. litų. Seimas priėmė įstatymą, kuriuo rentą prilygino 6 baziniams
pareiginės algos dydžiams, t.y. 2940 litų - jį prezidentas ir grąžino
pakartotinai svarstyti.
Prezidento vetuotas, pakartotinai Seimo apsvarstytas įstatymas laikomas
priimtu, jeigu už jį balsuoja daugiau kaip pusė Seimo narių - 71 iš 141.
Jei Seimui nepakanka balsų įveikti prezidento veto, balsuojama dėl
įstatymo su prezidento teikiamomis pataisomis, jam priimti jau užtenka
paprastos balsų daugumos. Jei prezidentas pataisų neteikia, o vetuoto
įstatymo Seimui nepavyksta priimti, lieka senasis teisinis reguliavimas.