Komentare, kurį pasirašė Vadimas Dubnovas, teigiama, kad į tai, jog visas
Europos antikremlinis choras ES ir Rusijos viršūnių susitikimo Nicoje
išvakarėse sumenko iki lietuvių solo, būtų galima nekreipti dėmesio ar
laikyti tai tik provincinėmis keistenybėmis ir (...) ambicijomis.
„Tačiau keisčiausia čia, jog būtent Lietuva tapo vienintele atvira
Rusijos oponente“, - rašoma publikacijoje.
Joje pabrėžiama, kad tarp Baltijos šalių ilgą laiką toli gražu ne Lietuva
buvo pagrindinis Rusijos nedraugas. „Net amžinų polemikų su Baltijos šalimis
fone Vilnius visada laikydavosi skyrium nuo Talino ir Rygos. Nors, kita
vertus, tai niekada netrukdė Maskvai reikiamu momentu traktuoti Lietuvą
neatsiejant jos nuo bendro Baltijos šalių paketo“, - rašo V.Dubnovas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad „Baltijos šalių brolybė tebuvo trumpai
gyvavęs mitas - bendras buvo tik jų siekis išsivaduoti iš „didžiosios
proletarų laimės šalies“ ir grįžti į Europą, kuriai jos kadaise priklausė“.
Tačiau, anot „gazeta.ru“, ateities planų įgyvendinimo taktika buvo
skirtinga, todėl kaimyninių šalių prieštaravimai, kuriuos derėjo slėpti,
retkarčiais vis dėlto iškildavo į paviršių. „Na, o lietuvių ir latvių
kolizijos netapo panašūs į buitinį ir, laimei, daugeliu atžvilgių anekdotinį
armėnų ir gruzinų antagonizmą vien dėl tradicijų, temperamento ir
palaimingojo politinio provincialumo“, - rašoma komentare.
Jame teigiama, kad Lietuva, po Nepriklausomybės atkūrimo suteikusi savo
pilietybę visiems norintiems šalies gyventojams, galėjo kurti santykius su
Rusija neatsižvelgdama į nacionalinių mažumų klausimą. Beje, anot „gazeta.
ru“, rusakalbiai Lietuvoje neįstengė sudaryti „nė kukliausio rusų kalba
leidžiamo laikraščio skaitytojų rato“.
Kita vertus, anot apžvalgininko, sovietinė praeitis taip pat paliko savo
žymę: kitaip negu Latvija arba Estija, Lietuva „buvo pasmerkta kairiajam
centrizmui, kuris išplaukė iš buvusios Komunistų partijos idėjų, tačiau taip
ir nepasiekė patogaus Europos socializmo uosto“. „Lietuva nepadarė daugelio
Latvijos klaidų, tačiau taip pat nesugebėjo atkartoti sėkmingosios Estijos
patirties ir vėl liko įprastoje tarpinėje padėtyje“, - tvirtinama
komentare.
Tačiau tuoj pat priduriama, kad „nepriklausomai nuo valdžios spalvos
Lietuva lieka ištikima sau“. Anot „gazeta.ru“, įstojusi į Europos Sąjungą
Lietuva gali sau leisti išlikti nepriklausoma nuo politinių vėjų, kuriuos
diktuoja europietiškasis klimatas.
Anot apžvalgininko, Lietuva neturi Varšuvos ambicijų tapti postsovietinės
„naujosios Europos“ lydere, be to, ji pernelyg nutolusi nuo pagrindinių
Europos jėgos linijų, todėl neprivalo riboti savęs ambicijomis ir
politiniais skaičiavimais, kurie Lenkijai tampa neišvengiamybe.
„Lietuva gali nereikalauti, tačiau taip pat neatsitraukti - panašiai,
kaip ir sovietinėje aplinkoje. Ir neverta pernelyg paniekinančiai žvelgti į
Lietuvos užsispyrusią antikremlinę vienatvę. Pasirodo, tai nėra
užsispyrimas. Ir ne vienatvė.
Lietuva toliau lieka indikatoriumi, atspindinčiu nė kiek nepridengtą
tikrąjį požiūrį į Maskvą - tiktai dabar jau Europos - kurį visi kiti yra
priversti slėpti po žavinga Nikolas Sarkozy (Prancūzijos prezidento Nikola
Sarkozi - BNS-) šypsena“, - rašoma „gazeta.ru“.
Ilgą laiką vetavusi ES derybų su Rusija pradžią Lietuva jų atnaujinimui
nepritarė ir lapkričio viduryje vykusiame ES užsienio reikalų ministrų
susitikime. Pranešama, kad deryboms dėl partnerystės sutarties pritarė visos
26 Bendrijos šalys, išskyrus Lietuvą. Pastaroji laikosi pozicijos, kad
derybų negalima atnaujinti, kol Rusija neišves savo karių iš Gruzijos
separatistinių regionų.