Atvyko į Tiltų ekspertų centro rengtos galimybių studijos pristatymą, jai pritarė ir viešai pažadėjo - estakados per užliejamą kelio iš Šilutės į Rusnę ruožą statyba prasidės artimiausiais metais. Potvynių atkertama sala po šimtmečių laukimo pagaliau susijungs su žemynu. Iš valstybės ir europinių pinigų bus atseikėta apie 40-60 milijonų litų.
Tai buvo pirmas konkretus valstybės vyro pažadas Šilutei. Vicemerė socialdemokratė Stasė Skutulienė švytėjo. Iki A.Butkevičiaus nė vienas politikas estakados statybai pinigų, ir dar tokių didelių, nežadėjo.Tik 1996 metais tuometis Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis būsimos estakados vietoje pasirašė ant vieno lito banknoto. Jį profesoriui tada pakišo į Seimą Šilutėje išrinktas Virginijus Martišauskas, paskelbęs, kad nuo šio lito pradeda aukų rinkliavą statybai.
Bet kiek per dvi kadencijas, iš viso aštuonerius metus, surinko – nežinia. Litą su autografu įsirėmino, pasikabino savo būstinėje, o 2004 spalį įkliuvo su 10 tūkst. litų kyšiu.
Pernai vasarą Šilutės ir Rusnės visuomenei pirmąkart pristatytoje estakados statybos galimybių studijoje buvo ir preliminarus darbų grafikas. Iki 2008-ųjų kovo - parengti poveikio aplinkai vertinimo, ekotinklo „Natura 2000“ reikšmingumo nustatymo programas, iki birželio galo - techninį projektą, o nuo šių metų spalio - pradėti estakados
statybą. Ir baigti 2010-ųjų gale.
Bet statyba šiemet neprasidėjo, o ministras A.Butkevičius postą netrukus paliks. Šilutės eksmeras liberalcentristas Arvydas Jakas įtarinėja dabartinę rajono valdžią, kad savo tingėjimu sudaužė suteiktą viltį. 250 tūkst. Litų, pernai Vyriausybės skirti estakados projektavimui, liks nepanaudoti.
Šilutės savivaldybės administracija kratosi kaltinimų. „Lietuvos rytui“ atsiųstame rašte teigiama, kad „Klaipėdos regiono keliai“ krašto kelio Šilutė-Rusnė užliejamoje dalyje dar atlieka kadastrinius matavimus.Rengiama inventorinė byla, keičiamos žemės sklypų koordinatės, didinama apsauginė kelio zona, tikslinamos sklypų ribos, rašoma laiške. Po to Lietuvos automobilių kelių direkcija galės teikti paraišką savivaldybei dėl projektavimo sąlygų sąvado išdavimo.
- Kodėl šis darbas užtruko taip ilgai, kone visus 2008-uosius? Gal „Klaipėdos regiono kelių“ išties neragino vietos valdžia? - klausiu direkcijos vadovą Petrą Kaučiką.
- Estakados statybai lyg ir trūko žemių, tad pradėjom inventorizaciją, - situaciją komentavo P.Kaučikas. - Krašto kelio juostai pagal kategoriją trūko pločio, nors žemėtvarkininkai įrodinėjo, kad krūmai žmonėms į sklypus neįmatuoti, tad paimti visuomenės poreikiams privačių žemių gal ir nereikės. Bet tai paaiškės tik vėliau.
- Ir problema bus išspręsta?
- Taip, po to prasidės projektavimo darbai, bet statybų klausimas net nesvarstomas. Krizės laikotarpiu jas pradėti tikrai nerealu. Priekulės aplinkkelio statybos planai žlunga, sprendžiame, ar neatidėti metams.
- Ar tai reiškia - estakada į Rusnę virsta dar vienu politikų pažadų miražu?
- Pirmoje eilėje - Klaipėdos Jakų sankryža ir Palangos aplinkkelis. Visur kitur - projektų atidėjimai. Iki Palangos 8 kilometrai rekonstruojamo kelio yra pirmoji būtinybė, o jo kaina - 130 milijonų. Jakų sankryža - virš 100 milijonų. Jie gal labiau reikalingi, nei Šilutei estakada? Priekulės aplinkkelis - taip pat, nes tiltas per Miniją jau avarinės būklės, nesuremontuosi. Naujas - brangus. Tikrai ne estakada bus statoma pirmiau. Net ir parengus visą dokumentaciją,
nežinia kada pradėsim statyti. Gal tik už trejų metų. Žinoma, jei valdžia kelių šimtų milijonų litų dar nenubrauks...
- Ar nesate matę žmonių vargo prie apledijusių tralų, kuriais keltis per potvynį nesaugu, vieną seną „Golfą“ pernai srovė , staiga pakilus vandens lygiui, tamsoje tiesiog nuplovė nuo platformos...
- Žinau, kad per potvynį kasdien tarp Šilutės ir Rusnės perkeliama po pusę tūkstančio automobilių, tai rizikingas darbas mūsų tarnybai, o jaunimas automobiliuose ant tralų dar ir šampaną geria. Estakada būtų tinkamas sprendimas, bet krizė diktuoja korekcijas, tad išsipildymo teks palaukti dar ilgai. Ir ne vietos valdžiai ką nors čia pakeisti....