Neregėtas dalykas. Juk dar visai neseniai europiečių vaizduotėje vietoj Niujorko Laisvės statulos išnirdavo gyvoji Abu Graibo kalinių piramidė. O šiandien iš kitos Atlanto pusės visu ryškumu spindi B.Obamos žvaigždė.
Nesvarbu, ar išrinktasis JAV vadovas jus įkvepia ar ne, kelia pasitikėjimą ar tik priešiškumo šypsenėlę – rinkimai nesibaigė.
Dabar jau Europoje kunkuliuoja varžybos, kas taps geriausiu B.Obamos draugu. O kaipgi – ar kas iš mūsiškės Europos vadovų tokios masinės euforijos akivaizdoje drįstų bent suabejoti naujojo JAV lyderio gabumais, galia? Nokautas vienu smūgiu.
Tad ar verta stebėtis, kad vienas per kitą Europos lyderiai gyrėsi, kaip iš karto po rinkimų sveikino B.Obamą, ir dar pasakojo, kiek ilgai trukęs jų pokalbis.
Didžiosios Britanijos premjeras gyrėsi dešimt minučių telefonu šiltai bendravęs su naujuoju JAV vadovu.
Bet ką tos dešimt! Prancūzijos prezidentas N.Sarkozy išspaudė net pusvalandį. Tiesa, jei tikėsime pašaipiaisiais britų žurnalistais, pusę to pokalbio sudaręs vertimas.
Net ir viešųjų ryšių įmantrybes menkiau įvaldžiusi Vokietijos kanclerė A.Merkel pasakojosi apie bemiegę naktį. Ji iki išnaktų žiūrėjusi televiziją, paryčiais atsikėlusi sužinoti rinkimų rezultatų ir vėl nuėjusi dar keletui valandėlių nusnūsti.
Pagerinti savotišką draugystės mezgimo rekordą nevykusiai pabandė ir Didžiosios Britanijos opozicijos lyderis konservatorius D.Cameronas. Anglų aristokratų palikuonis pasigyrė su juodaodžio iš Kenijos ir vienu metu vos galą su galu sudūrusios baltaodės iš Teksaso sūnumi B.Obama greičiausiai būsiąs susijęs giminystės ryšiais.
Tokių varžybų kontekste lenkų politikai net ištraukė Vakaruose rasistiniu apšauktą anekdotą.
„Kas B.Obamą sieja su Lenkija? – valdžios koridoriuose, skirtingais šaltiniais, paklausęs arba prezidentas L.Kaczynskis, arba diplomatijos vadovas R.Sikorskis. – Ogi B.Obamos giminės Kenijoje suvalgė lenkų misionierių“.
Juokai – net jeigu ir nevykę – juokais. Bet išmonę demonstruojantys Europos lyderiai žino: diplomatiškasis dialogo meistras B.Obama rinksis (arba aplinkybės parinks), kuo labiausiai galėtų kliautis Europoje.
Anksčiau tuo žmogumi laikytas buvęs Didžiosios Britanijos premjeras T.Blairas, net pelnęs G.W.Busho pudelio pravardę.
Tiesa, kažin ar tokio santykio su britais ieško B.Obama – šuns klausimas dabar aktualesnis naujo augintinio ieškančioms jo dukterims.
Gal greičiau netgi priešingai. Vasarą, būdamas dar tik kandidatas į JAV prezidentus, B.Obama pasiuntė simbolinę žinią – plačiai nušviestos kelionės po Europą metu jis tik trumpam užsuko į Londoną. Maža to, B.Obama netgi viešai nepasirodė su premjeru G.Brownu.
Užtat JAV demokrato šlovės spinduliuose maudėsi Prancūzijos prezidentas N.Sarkozy, svečią pavadinęs savo „draugeliu“.
O dar anksčiau jam apskritai buvo priklijuota Sarko Amerikiečio pravardė.
Kita vertus, daugiausia B.Obamos dėmesio tąkart sulaukė Vokietija. Būtent Berlyne prie Pergalės kolonos 200 tūkst. susirinkusių šalininkų B.Obama kalbėjo, kad tarp sąjungininkų neturi likti jokių sienų.
Atrodė, kad B.Obama puikiai dera prie Vokietijos kanclerės A.Merkel. Ši irgi buvo kupina vilčių. Ir nedviprasmių: „Šiandien nė viena šalis nebegali išspręsti viso pasaulio problemų“.
Tiesmukas buvo ir B.Obama: „Amerika negali viena laimėti karo Afganistane. Sėkmė šioje šalyje – ir Vokietijos interesas“.
Taigi ar tai – ne pakankamai aiški žinia, kuo jau netrukus gali būti matuojami naujosios JAV administracijos ir Europos valstybių santykiai? Juk būtent sėkmė Afganistane yra vienas kertinių naujojo JAV lyderio užsienio politikos pažadų.
Iki šiol būtent konfliktai ir įsipareigojimai juos spręsti geriausiai tikrindavo transatlantinių santykių tvirtybę ir Baltųjų rūmų šeimininko draugystę su Europos šalių lyderiais.
Juk būtent karas Irake ir Europos nesutarimai šiuo klausimu privertė tuometį Prancūzijos prezidentą J.Chiracą ištarti garsiąją frazę, esą Vašingtoną remiančios kandidatės į ES praleido puikią progą patylėti.
Tai – ryškiausias G.W.Busho eros palikimas. Eros, kurioje daug kas buvo tik juoda arba balta.
Pasaulio prezidentu be rinkimų B.Obama ir buvo paskelbtas todėl, kad tarptautinė bendrija nori kuo greičiau pamiršti žmogų, kartodavusį: „Jūs arba su mumis, arba prieš mus“.
Regis, visiems aišku, kad finansų krizės parklupdyta Amerika nebegali sau leisti tokios arogancijos. Būtent sugebėjimas siekti kompromisų ir pastangos kartu su sąjungininkais vesti pasaulį atsakingesnės tvarkos link gali tapti B.Obamos eros ženklu.
Pasauliui laukiant, naujos globalios tvarkos gaires jau braižo visas krizes išspręsti bandantis N.Sarkozy. Būtent jis kitų metų pradžioje Paryžiuje rengia tarptautinį viršūnių susitikimą dėl naujos pasaulio tvarkos ir vertybių.
O kaip į bandymus mesti iššūkį supergalybei iš tiesų reaguos naujoji JAV valdžia, lieka neaišku. Kaip ir tai, kuriuos Europos lyderius B.Obama galiausiai vadins tikraisiais savo draugais.