„Aš iš principo galvoju, kad vis tik kariuomenei turėtume ieškoti pinigų,
išlaikyti bent tame pačiame lygyje, kuriame esame, per eilę metų NATO
valstybėms mes visą laiką žadame išpildyti savo dviejų procentų
įsipareigojimus, kurių niekada nepadarėme“, - sekmadienį žurnalistams sakė
šalies vadovas.
Krašto apsaugo ministro pareigas laikinai einantis socialdemokratas
Juozas Olekas savo ruožtu žurnalistams aiškino, kad ir šiuo metu kitiems
metams numatytas biudžetas nepilnai tenkina poreikius.
„Mažinti iš tikrųjų nėra priežasties, mes girdime iš būsimosios
Vyriausybės narių, kad jie surinks dar du milijardus papildomai, manau, kad
iš tų 2 mlrd. dar papildomai galima paskirti ir krašto apsaugai“, - sakė
J.Olekas.
Naujos valdančiosios Permainų koalicijos partnerių pasirašytame krizės
įveikimo plane sutarta, kad Krašto apsaugos ministerijos kitų metų
finansavimas bus sumažinamas 42 mln. litų.
„Daug eilučių yra sumažinama, tarp jų žemės ūkiui, ir atlyginimams ir
kitkam. Krašto apsaugos biudžeto mažinimas yra bendro mažinimo dalis“, - BNS
sekmadienį aiškino kandidatas į premjerus Tėvynės sąjungos - Lietuvos
krikščionių demokratų lyderis Andrius Kubilius.
Jo teigimu, antikrizinio plano nuostatos bus perkeltos į kitų metų
biudžetą, o jei kas nors iš koalicijos partnerių norės atsisakyti vieno ar
kito mažinimo, turės pasiūlyti „kompensuojančią eilutę“.
Gynybai dar Gedimino Kirliko Vyriausybės pasiūlytame kitų metų biudžeto
projekte, kurį naujasis Seimas žada iš esmės keisti, numatyta skirti 1,56
mlrd. litų (59,2 mln. litų daugiau nei šiemet). Tai sudaro apie 1,16 proc.
planuojamo bendrojo vidaus produkto (BVP). NATO šalys yra įsipareigojusios
siekti, jog šis rodiklis būtų bent 2 proc. BVP.