„Aš džiaugčiausi (Rusijos - BNS) pasitraukimu“, - cituoja A.Kubilių
Vokietijos dienraščio „Die Welt“ interneto versija pirmadienį publikuotame
interviu.
Konservatorių lyderio teigimu, Lietuva jau nuo pat pradžių dėl
ekologinių, politinių bei energetinio saugumo sumetimų skeptiškai vertino
„Nord Stream“ projektą, kurio kaina, anot A.Kubiliaus, būtų buvusi labai
didelė.
„Be to, esama prognozių - rusų ir užsienio ekspertų - jog Rusija kitą
dešimtmetį nepajėgs tiekti tiek dujų, kiek yra pažadėjusi. Rusija
nepakankamai investavo į naujus dujų telkinius. Kai Putinas (Rusijos
premjeras Vladimiras Putinas - BNS) kalba apie pasitraukimo galimybę,
akivaizdu, kad Rusija pati yra ištikta krizės ir kad jos požiūris tampa
realistiškesnis“, - teigė A.Kubilius.
Kalbėdamas apie naftos tiekimo „Mažeikių naftai“ nutraukimą, A.Kubilius
jį vadino Rusijos bausme Lietuvai ir abejojo Rusijos noru čia ką nors
keisti.
„Lietuva juk pati pasisiūlė atlikti (naftotiekio - BNS) remontą Rusijos
teritorijoje. Bet aš nežinau, ar Rusiją norėtų matyti šį naftotiekį vėl
veikiantį. Eksploatavimo nutraukimas yra politinė bausmė už tai, kad Lietuva
naftos perdirbimo įmonę pardavė ne Rusijos kompanijoms, o Lenkijos koncernui
„Orlen“, - sakė A.Kubilus.
Anot konservatoriaus, taip elgdamasi Rusija suplaka politiką ir verslą,
todėl netenka pelno.
„Tačiau įmonės („Mažeikių naftos“ - BNS) padėtis gera. Ji perka naftą
pasaulinėse rinkose ir plukdosi ją tanklaiviais“, - aiškino A.Kubilius.
Jis teigė norintis, kad santykiuose su Rusija Europa vadovautųsi
aiškesniu strateginiu mąstymu.
„Europa turi suvokti esanti atsakinga: Rusijai reikia pagalbos. Pagalbos,
kuri padėtų jai išvengti tokių klaidų, kokias jį yra padariusi Gruzijoje ar
Estijoje“, - kalbėjo A.Kubilius.
Paklaustas, ar didelės rusų mažumos Estijoje ir Latvijoje galėtų tapti
problema, A.Kubilius sakė, kad, jo manymu, šių mažumų teisės šiose šalyse
užtikrinamos aukščiausiu europiniu lygiu.
„Tačiau rusų veiksmai Šiaurės Kaukaze ir Kryme rodo: esama mėginimų
išnaudoti mažumas politiniams tikslams. Galiausiai tai apsunkina pačių
mažumų gyvenimą, kadangi apie jas susidaro politinė įtampa“, - sakė
A.Kubilius.
Kalbėdamas apie galimą artimojo nuotolio raketų sistemos „Iskander“
dislokavimą Kaliningrade, A.Kubilius sakė, kad tai tikrai nesustiprintų
saugumo regione ir stebėjosi, kaip galima galvoti, kad JAV planuojamas
priešraketinis skydas nukreiptas prieš Rusiją.
Komentuodamas šalies ekonominę situaciją, A.Kubilius sakė, jog Lietuva
krizę pajuto ne taip smarkiai kaip Latvija ir Estija, tačiau pripažino, kad
tai, ko gero, esąs tik laiko klausimas ir kad visos trys šalys esančios
pakeliui į recesiją.
Paklaustas apie Ignalinos AE uždarymą A.Kubilius sakė, kad jei prie
dabartinės finansų krizės prisidėtų dar ir energetinė, tai esą būtų
katastrofa, tad sprendimo ieškoma kalbantis su Europos Komisija (EK).
„Vyksta labai geras dialogas su EK, kuriame turi būti rastas sprendimas.
Pirmiausia dėl energetinio tilto į Švediją ar Lenkiją. Pasisakyčiau ir už
Baltijos šalių atominę elektrinę, kurią Baltijos šalys ir Lenkija galėtų
statyti kartu“, - galimas išeitis vardijo A.Kubilius.
Anot jo, šių priemonių efektą Lietuvą pajustų geriausiu atveju 2012 ar
2013 metais, o 2010-ųjų pradžioje šalis bus atsidūrusi „energetinėje
duobėje“.
A.Kubiliaus teigimu, Lietuvai stojant į Europos Sąjungą (ES)
įsipareigojimų prisiėmė ir ES, tad Lietuva tikisi iš Europos realios
pagalbos.
„Mums reikia solidarumo darbais, ne tik žodžiais“, - kalbėjo A.Kubilius.