Tačiau A.Ažubalis BNS komentuodamas gruodžio pradžioje įvyksiančio
Aljanso užsienio reikalų ministrų susitikimo perspektyvas pažymėjo, kad
Lietuva turi siekti, jog šiame susitikime būtų žengtas konkretus žingsnis,
patvirtinantis, kad Tbilisis ir Kijevas išlieka kelyje į NATO.
„Aljansas turi įvykdyti savo įsipareigojimus ir pasiūlyti Narystės
veiksmų planą. Jeigu tai nepavyks, kadangi reikalingas konsensusas, o, aš
manau, daug šalių bus prieš, Lietuva turi siekti, kad tas susitikimas būtų
vienu iš šių valstybių kelio į NATO etapų, jokių būdu ne pabaiga“, - sakė
URK vadovas.
Visi klausimai Šiaurės Atlanto Aljanse yra sprendžiami konsensuso būdu,
t.y. visų 26 narių sutarimu.
Pasak parlamentaro, nuo balandžio mėnesio Bucharešte, kuomet Gruzijai ir
Ukrainai buvo atsisakyta suteikti Narystės veiksmų planus, tačiau pažadėta
darkart iškelti šį klausimą gruodį, įvyko pasikeitimų tarptautinėje arenoje
ir šių šalių vidaus gyvenime.
„Turime tokius du svarbius pasikeitimus. Pirmiausia, Rusijos agresija
prieš Gruziją. Aš asmeniškai vis tik galvoju, kad viena iš priežasčių, kodėl
prasidėjo ir tęsiasi ta ilga agresija prieš Gruziją, (...) buvo siekis
neleisti Gruzijai įsilieti į transatlantines struktūras. Antra, politiniai
susidūrimai Ukrainoje taip pat pasiekė savo apogėjų ir, ko gero, laukia
nauji rinkimai“, - kalbėjo politikas.
A.Ažubalio teigimu, įvykiai Gruzijoje ir Ukrainoje nė vienos iš šių šalių
neišmušė iš „transatlantinės integracijos orbitos“ bei pažymėjo, kad tai yra
iššūkiai Šiaurės Atlanto Aljansui.
„NATO dabar turi du iššūkius ir aš tikiuosi, kad Aljansas supranta, jog
visiškai ignoruoti Bucharešto susitikimą ir ten priimtus sprendimus būtų
didžiausia klaida ir kai kurių Kremliaus lyderių vykdytos politikos
efektyvumo patvirtinimas“, - svarstė URK pirmininkas.
Jo nuomone, NATO UR ministrų susitikime Gruzijai ir Ukrainai nusiųstas
signalas turi skatinti šias valstybes ir toliau vykdyti „konkrečius darbus,
konkrečias reformas“. Šio signalo formos paieška, anot Seimo nario, yra
užduotis Lietuvos diplomatinei tarnybai.
„Gal net gali būti tas pats dalykas - Narystės veiksmų planas, tik
nevadinamas taip. Aš manau, Lietuvai, jos diplomatinei tarnybai reikia
daryti visus įmanomus žingsnius, kad Busharešto pažadas būtų įvykdytas. Mes
žinome savo įsipareigojimus, žinome Lietuvos požiūrį, iki šiol vykdytos
užsienio politikos nuostatas. Aš esu įsitikinęs, kad ir po (Seimo - BNS)
rinkimų šioje srityje jos neturėtų keistis“, - tvirtino A.Ažubalis,
pridūręs, jog URK šią poziciją išsakys Užsienio reikalų ministerijai.
NATO UR ministrų susitikimas vyks Briuselyje gruodžio 2-3 dienomis, jame
ministrai svarstys Gruzijos ir Ukrainos pasirengimą gauti NATO narystės
veiksmų planą. Balandį Bucharešte vykusiame NATO viršūnių susitikime buvo
nuspręsta laikinai nesuteikti Gruzijai ir Ukrainai NATO narystės veiksmų
plano, tačiau sutarta gruodį per NATO užsienio reikalų ministrų susitikimą
iš naujo įvertinti jų pažangą.
Narystės veiksmų planas yra pradinė priemonė, skirta parengti prie
Aljanso prisijungti norinčius partnerius NATO narystės pareigoms ir
prievolėms. Tokio plano suteikimas valstybei siejamas su jos būsima naryste
Aljanse.