Kai stinga viešumo ir atvirumo, priimami ministerijų sprendimai apmuturiuojami itin stropiai saugomų paslapčių skraiste. Mėginant ją nuplėšti ar nors kiek atskleisti tenka susidurti su „atmintį praradusių“ valdininkų bastionu, krūtine mėginančių ginti ir sergėti tas paslaptis.
Taip atsitiko su ūkio ministro įsakymu, kuriuo jis sudarė komisiją skirstyti lėšas savivaldybėms, įgyvendinant 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir sanglaudos skatinimo veiksmų programą. Ministerijos valstybės sekretorius – šios komisijos pirmininkas Gediminas Miškinis neprisiminė jos narių. Atmintį prarado ir ministerijos sekretorius – komisijos pirmininko pavaduotojas Arūnas Keraminas. Kodėl aukštus pareigūnus ir kitus ministerijos valdininkus ištiko amnezija?
Ministras įtarimus atmetė
Ankstesniuose straipsniuose – „Išeinančios Vyriausybės reveransai – milijonai saviems“ ir „Milijonų dalybos blykčiojant interesų žaibams“ – mėginome išsiaiškinti, kaip Ūkio ministerijoje buvo skirstomos ES struktūrinių fondų lėšos pagal priemonę „Ekologinio (pažintinio) turizmo, aktyvaus poilsio ir sveikatos gerinimo infrastruktūros kūrimas ir plėtra“. Jau žinome, kad palaimintųjų sąrašuose – 27 projektai. Jiems įgyvendinti numatoma skirti 140,4 mln. Lt iš ES fondų, dar 16,5 mln. Lt – iš valstybės biudžeto.
Ūkio ministerijos valstybės sekretorius Gediminas Miškinis redakcijai aiškino, kad bendra pareiškėjų prašoma paramos suma net kelis kartus viršijo numatytąją skirti, todėl buvo neįmanoma patenkinti visų prašymų. Tie, kas nepateko į palaimintųjų sąrašą, liko už borto. Tačiau Varėnos savivaldybė, teikusi savo įdomų projektą, kuris buvo atmestas, suabejojo komisijos sprendimais. Respublikinės lenktyninių žirgų lygos vadovas Stasys Kėrys teigia, kad jų pateiktas projektas nerūpėjo niekam nuo pat pradžios. Tuo jis įsitikino, perskaitęs Lietuvos hipodromų plėtros studiją. Pasak S. Kėrio, ta studija parengta, iš karto nusiteikus, kam bus skirtos fondų lėšos. „Kai pamėginome aiškintis, kas konkrečiai skirstė lėšas, kokia buvo sudaryta komisija, mums niekas atsakymų nepateikė. Negi tai valstybės paslaptis?“ – ironizavo pašnekovas.
Panašu, gerbiamas Stasy, jūs teisus. Teko gerokai pavargti, kol pagaliau pavyko išplėšti paslaptingosios komisijos sąrašą. Bet apie jį kalbėsime vėliau. Dabar apie tai, kuo baigėme antrąjį straipsnį. Baigėme jį, klausinėdami aukštų valdininkų, kokia jų pozicija dėl hipodromų plėtros Lietuvoje. Visi kaip vienas neigė savo interesą. Tąkart liko nepaklaustas tik ūkio ministras Vytas Navickas, dabar laikinai einantis ministro pareigas.
Paklaustas, ar neturėjo lemiamos įtakos ministro žodis skiriant lėšas Lazdijų savivaldybei, V. Navickas atsakė: „Tikrai jokios įtakos nedariau. Taip, Lazdijai – mano gimtinė, bet ten tik gimiau. Mokiausi Druskininkuose, o dabar jau keli dešimtmečiai gyvenu ir dirbu Vilniuje. Kiek pamenu, dėl hipodromų mes gavome vos tris paraiškas. Uteną teko atmesti, nes dokumentus pateikė per vėlai. Teliko Raseiniai, Lazdijai ir Varėna. Prioritetai atiteko Raseiniams ir Lazdijams. Kodėl ne Varėnai? Todėl, kad Lazdijai turi hipodromą, kurį galės rekonstruoti, o Varėna pageidavo statyti naują. Toks pasirinkimas atitiko ir Žemės ūkio ministerijos pateiktos programos nuostatas“, – komentavo ministras.
Kas pirmiau - višta ar kiaušinis?
Ūkio ministerija dūrė tiesiai pirštu, rodydama į Žemės ūkio ministeriją, kuri šios vasaros viduryje sukūrė Lietuvos hipodromų plėtros programą. ŽŪM Bendrosios rinkos organizavimo departamento Gyvulininkystės ir veterinarijos skyriaus vyr. specialistas Vincentas Bučelis „ŪP“ paaiškino, kad ta programa atsirado, kai Vyriausybė priėmė nutarimą pakeisti Turizmo plėtros programą. „Joje turėjo atsirasti skyrius, skirtas hipodromų plėtrai“, – komentavo V. Bučelis. Kiek programa buvo nusirašyta nuo studijos, o vėliau gal atvirkščiai, redakcijos pašnekovas atsakyti nesiryžo. Pasak V. Bučelio, hipodromų plėtros 2008–2013 metais programa – tai dviejų ministerijų produktas. Tiesa, kol kas ta programa – tik projektas, nepatvirtintas ministrų. Tačiau šios žaliavos pakako, priimant sprendimą skirti lėšas Lazdijų hipodromui.
Lietuvoje klesti senos žirgininkystės tradicijos: turime lietuviškas žirgų veisles, žirgynus, žirgų bėgimo takus, hipodromų infrastruktūrą, sportinius renginius. Užregistruota net 44 žirgų veislės. Augant susidomėjimui žirgų sportu, daugėja ir įmonių, užsiimančių žirgininkyste, skaičius, vis daugiau į ją investuoja privatūs augintojai. Šiuo metu yra 58 žirgininkystės įmonės, centrai, klubai, iš jų 13 žirgynų, 24 žirgininkystės įmonės ir ūkiai, 19 žirgų sporto klubų, centrų, mokyklų.
Programoje išskirti keli hipodromai, kurių plėtrai teikiamas prioritetas. Tai Dusetų (Zarasų), Lazdijų, Raseinių, Utenos (Rašės), Varėnos, Vilniaus Riešės hipodromai.
Ilgametes regiono žirgininkystės tradicijas puoselėja Varėna. Palanki jos geografinė padėtis: nedidelis atstumas iki Vilniaus, Kauno, Druskininkų, Baltarusijos ir Lenkijos. Varėnos savivaldybė sumanė pastatyti daugiafunkcės paskirties hipodromą. Čia veikia Dubičių žemės ūkio bendrovė, turinti per 50 ristūnų žirgyną ir profesionalius sportininkus bei trenerius. (To nėra Lazdijuose.) Daugiafunkcis hipodromas padidintų Varėnos patrauklumą turistams, skatintų paslaugų sektoriaus vystymą regione. Taip parašyta programos projekte. Bet palankus sprendimas teko Lazdijams. Štai jums ir „vasiukai“, kurių taip kratosi Žemės ūkio ministerijos sekretorius Vytautas Grušauskas. Tai lėmė ūkio ministro įsakymu sudaryta komisija, kurioje, kaip paaiškėjo, vietos atsirado daug kam, išskyrus tuos, kas geriau išmano žirgininkystės specifiką.
Orkestras paklūsta dirigentui
Ūkio ministro V. Navicko įsakymu komisijos pirmininku buvo paskirtas valstybės sekretorius G. Miškinis, pavaduotoju – ministerijos sekretorius Arūnas Keraminas. Komisijos nariai: Gediminas Česonis – VRM Regioninės politikos departamento Regioninės plėtros skyriaus vedėjas, Gintautas Indriūnas – Valstybinio turizmo departamento Turizmo paslaugų plėtros skyriaus vedėjas, Arenijus Jackus – Susisiekimo ministerijos Strateginio planavimo ir finansų departamento direktorius, Nijolė Kliokienė – Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos direktorė, Akvilė Nekrošiūtė – Ūkio ministerijos Turizmo ir kurortų skyriaus specialistė, Rosita Kraujelytė-Noreikienė – ŽŪM Kaimo plėtros departamento Paveldo produktų skyriaus specialistė, Lina Druto – Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos Turizmo infrastruktūros plėtros skyriaus vedėja, Danutė Mažeikaitė – Lietuvos turizmo asociacijos prezidentė, Juozas Raguckas – Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos direktoriaus pavaduotojas, Kristina Skebaitė – ŽŪM Kaimo plėtros departamento Alternatyviosios veiklos priemonių koordinavimo skyriaus vedėja, Evalda Šiškauskienė – Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė, Gediminas Vaičionis – Lietuvos savivaldybių asociacijos konsultantas, Laima Kaušpadienė – Ūkio ministerijos Turizmo ir kurortų skyriaus vedėja, Irena Vaišvilaitė – Prezidento patarėja, Kultūros, mokslo ir ugdymo grupės vadovė.
Pakalbinome kai kuriuos komisijos narius.
„Pakviestas dalyvauti komisijoje kaip Vidaus reikalų ministerijos atstovas, atsakingas už regioninę plėtrą. Tai, kad lėšos buvo paskirtos Lazdijams, – pozityvus sprendimas. Lazdijai – probleminė regioninė teritorija ir jai reikalingos investicijos, norint pritraukti verslą, turistų srautus. Reikia atgaivinti šią savivaldybę. Hipodromo statyba – tikslinis aiškiai įvardytas projektas“, – sakė VRM atstovas G. Česonis.
Pasak Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos atstovo G. Indriūno, buvo diskutuota dėl hipodromų plėtros. „Mes rėmėmės studija ir pateikta programa. Prioritetus teikėme pagal numatytus kriterijus, kas sugebės efektyviau ir racionaliau panaudoti skiriamas lėšas. Kitaip tariant, lėšų mažiau, o rezultatas geresnis. Mums buvo svarbu, kad lėšos nenueitų vėjais, kad hipodromas galėtų veikti savarankiškai, jo nereikėtų remti ar išlaikyti. Jis turi tapti traukos centru, skirtu žmonių poilsiui ir renginiams. Nusvėrė ir specifiniai ypatumai – tradicija, patraukli vietovė turizmo srautams formuoti. Skaitant studiją klostėsi vienokia nuomonė. Susipažinus su savivaldybės projektu bei programa, galima buvo gilintis ir spręsti kritiškiau“, – komentavo G. Indriūnas.
Komisija - tik patarėja
ŽŪM Kaimo plėtros departamento skyriaus vedėja K. Skebaitė patikino, kad iniciatyva priklausė Ūkio ministerijai, nes ji ir skirstė turizmo plėtrai gautas ES struktūrinių fondų lėšas. „Šiuo klausimu daug diskutuota, o sprendimas priimtas balsų dauguma. Tiesa, paskutiniame posėdyje negalėjau dalyvauti, apie tai buvau informavusi komisijos vadovus“, – prisipažino pašnekovė.
Lietuvos savivaldybių asociacijos konsultantas G. Vaičionis, iš pradžių suabejojęs, ar gali viešinti komisijos posėdžio detales, vis dėlto sutiko išsakyti savo nuomonę. „Mes juk pasirašome pasižadėjimą, kad neviešinsime to, kas vyksta svarstymo metu. (Ko gero, jis supainiojo pasižadėjimo esmę. Iš tiesų komisijos nariai pildo deklaraciją, pagal kurią pasižada vadovautis skaidrumo principais ir įsipareigoja nusišalinti nuo svarstymo reikalų, jei paaiškėja, kad paramos gavėjai susiję su jais artimos giminystės ar svainystės ryšiais – aut. past.) Nedrįstu teigti, kad visi sprendimai buvo argumentuoti. Mes turėjome pasitikėti parengtomis išvadomis. Jei ekspertai ką nors pateikė ne taip, vadinasi, galėjo būti ir paklaidų. Buvo atmesta daug projektų. Mažinamas krepšelis, nes jis ribotas. Man rūpėjo, kad lėšos būtų paskirtos kuo tolygiau visoms savivaldybėms“, – teigė asociacijos atstovas.
Vienintelė Prezidento patarėja I. Vaišvilaitė nebuvo linkusi pervertinti komisijos misijos. „Ūkio ministerijos atstovai informavo komisiją apie Žemės ūkio ministerijos poziciją bei Vyriausybės nuostatą paremti jau esančių hipodromų tinklo atgaivinimą ir palaikymą. Tokių komisijų vaidmuo yra tik patariamasis. Galutinį remiamų projektų sąrašą tvirtina ministras, atsižvelgdamas į Vyriausybės priimtas nuostatas bei turintis teisę koreguoti komisijos sprendimus. Aiškiai išsakytai Ūkio ministerijos pozicijai paremti sąraše įrašytus hipodromus komisija neprieštaravo“, – teigė Prezidento patarėja.
Priedangos širma
Patyrinėjome tik vieną ES struktūrinių fondų skiriamų lėšų dalybų istoriją. Joje tarsi atverstoje knygoje skaitėme, kas ir kaip raikė dalybų pyragą. Komisijos vaidmuo čia tebuvo tik širma, kuria buvo pridengta užkulisinės veiklos sistema. Tokios dalybos dažniausiai vyksta pagal griežtus kanonus bei išankstines nuostatas. Jos atsiranda po reikšmingų dialogų net ir su partiniais partneriais.
Gal iš viso nė neverta gadinti popieriaus lapus rašant įsakymus ir tveriant šiaudines komisijas, kai lėšos jau būna patvirtintos. Studijas rengė tos pačios ministerijos darbuotojai, už tai pasiimdami solidžią sumą pinigų. Programas klusniai ir kaip reikia parašo kitos ministerijos darbuotojai savo kabinetuose. Tik niekas nepaklausia vietose – savivaldybėse, regionuose dirbančių profesionalų bei specialistų, kaip jie vertintų lėšų skirstymo prioritetus. Kita vertus, juk niekam nereikalingi maištininkai, kurie sakytų ir gintų savo nuomonę, kai jau viskas gražiai sudėliota iš kalno. Skaidrumas, viešumas, nešališkumas, kaip visada, lieka už borto. Be abejo, kol nesusidomi Generalinė prokuratūra, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės kontrolė ir Seimo Antikorupcijos komisija. Tad žirgininkams vilčių dar yra.