Japonijos pietuose esančio Nagasakio miesto beisbolo stadione lyjant
smarkiam lietui kimono vilkinčios moterys uždegė žvakes ant laikino
altoriaus, o dvasininkai, iš kurių daugelis buvo apsigaubę plastikiniais
apsiaustais nuo lietaus, išsirikiavo prie raudonu kilimu iškloto tako.
Katalikų Bažnyčia asmens beatifikavimą (paskelbimą palaimintuoju) laiko
būtinu žingsniu prieš paskelbiant šventuoju. Pasak Japonijos vyskupų
konferencijos, ši beatifikacijos ceremonija yra didžiausia iš visų iki šiol
surengtų Azijoje.
Nedidelė Japonijos krikščionių bendruomenė, kurios šaknys siekia XVI
amžių, seniai siekė, kad būtų pripažintos jų pirmtakų kančios, tačiau šios
šalies gyventojai palaimintaisiais paskelbti pirmąjį kartą.
Uostamiestyje, kuris kadaise buvo iš Europos atvykusių krikščionių
misionierių vartai į Japoniją, susirinkę dalyviai sakė, kad iš keturių
šimtmečių senumo įvykių galima pasimokyti ir mūsų dienomis.
„Meldžiamės, kad valdžios žmonės visame pasaulyje nesivaikytų vien
asmeninės naudos, o veiktų išvien kurdami taiką pasaulyje ir gerbtų asmens
orumą bei žmogaus teises“, - ceremonijoje sakė vienas kongregacijos narys.
Vatikano pasiuntinys kardinolas Jose Saraiva perskaitė
lotynų kalba parašytą popiežiaus Benedikto XVI laišką. Pontifikas taip pat
paminėjo jaučiantis dvasinį artumą su Japonijos kankiniais kalbėdamas
sekmadienį Romoje.
Krikščionybę į Japoniją 1549 metais atnešė po Aziją keliavęs jėzuitų
misionierius Pranciškus Ksaveras, tačiau ją jau 1614 metais uždraudė šalies
feodaliniai valdovai, kurie baiminosi, kad užsienio įtaka susilpnins jų
galią.
Prasidėjus persekiojimams Japonijos krikščionims teko rinktis kankinio
dalį arba slėpti savo įsitikinimus. Manoma, kad dėl tikėjimo Japonijoje
nužudyta mažiausiai 5 500 krikščionių.
Kai kurie iš jų slapta atlikinėjo apeigas, kurios susiliejo su vietiniais
tikėjimais, o mišrus „Paslėptųjų krikščionių“ (Kakure Kirishitan) tikėjimas
iki mūsų dienų išliko nuošaliuose pietiniuose Japonijos regionuose.
Krikščionybę išpažįsta mažiau nei 1 proc. japonų, o katalikų mažiau nei
500 000. Šiai bendruomenei priklausantis Taro Aso yra pirmasis
katalikas, tapęs šalies premjeru, tačiau savo religinius įsitikinimus jis
retai kada demonstruoja ir nebuvo pakviestas į ceremoniją Nagasakyje.
Daugelis Japonijos gyventojų krikščionių religijos nelaiko kuo nors
pranašesne už kitus tikėjimus - jie dažnai tuokiasi pagal krikščioniškus
apeigas, prašo šintoistų dvasininkų, kad šie palaimintų jų vaikus, o
artimuosius laidoja pagal budistų papročius.
Šventaisiais yra paskelbti 42 japonai katalikai, o palaimintaisiais nuo
19 amžiaus paskelbti 205 Japonijoje dirbę asmenys, tačiau visi jie buvo
misionieriai iš kitų šalių.
Pirmadienį surengta ceremonija vainikavo tris dešimtmečius trukusias
Japonijos katalikų pastangas pripažinti palaimintaisiais daugiau šios šalies
kankinių. Dokumentinės medžiagos apie jų veiklą Japonijoje beveik neišliko,
todėl tyrėjai turėjo ištirti misionierių į gimtąsias šalis siųstus laiškus.
Kai kurie iš pirmadienį paskelbtųjų palaimintaisiais buvo nukryžiuoti ir
sudeginti, kiti buvo nukirsdinti arba paskandinti. Kankinių amžius - nuo
vienerių iki 80 metų. Keturi iš jų buvo katalikų kunigai, o kiti - paprasti
tikintieji, iš kurių daugelio vardai iki šiol nežinomi.