Per pastaruosius pusantrų metų moteris stulbinamai pasikeitė. Nors netekusi 30 kilogramų svorio 50-metė Dalia atrodo pajaunėjusi keliais dešimtmečiais, stojusi į kovą su galinga bendrove, ji prarado sveikatą ir darbingumą.
Dabar ši simpatiška moteris neretai sulaukia klausimų, kiek plastinių operacijų yra pasidariusi. Tačiau Dalia nesilanko prabangiuose grožio salonuose ir neturi priklausomybės nuo plastikos chirurgo skalpelio.
Algų mokėjimo skandalą Lietuvoje sukėlusios Krekenavos gyventojos ne tik išvaizdą, bet ir likimą pakeitė kova su galinga bendrove.
Iš apkūnios, beveik 100 kilogramų svėrusios, moters virtusi akį traukiančia dailia, elegantiška dama mažo Lietuvos miestelio Krekenavos gyventoja tapo ir kovotojos už legalią algą simboliu.
Iš ramaus užkampio netikėtai patekusią į pašėlusią įvykių karuselę D.Budrevičienę šiandien pažįsta visa Lietuva.
Ši moteris vadinama skirtingais vardais. Vieni pagiežingai klijuoja skandalistės, skundikės, Tado Blindos su sijonu, alkoholikės etiketes.
Kiti vokelių skandalo herojei suteikia garbingų vardų ir titulų. Praėjusiais metais D.Budrevičienei suteiktas Žmogaus teisių šauklės vardas. O Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus vokelių skandalo autorei įteikė medalį „Už nuopelnus Lietuvai“.
Pinigai negrąžins sveikatos
Daugiau nei prieš dvejus metus Krekenavos agrofirmos mėsos sūdytojos garsiai pasakyta vieša paslaptis apie vokeliuose mokamas algas apvertė jos gyvenimą. Dalią užklupo gniuždančios permainos.
Iš pradžių jai teko atlaikyti psichologinį darbdavių smurtą, kai kurių bendradarbių ir miestelio žmonių panieką. Paskui ji buvo atleista iš darbo ir įsukta į nesibaigiantį teismų maratoną. Dalia sunkiai susirgo ir buvo atsidūrusi ant mirties slenksčio.
Stilinga sublogusios ir išgražėjusios D.Budrevičienės apranga, santūrus veido makiažas, pasikeitusi plaukų spalva, žinoma, nelieka nepastebėta. Tačiau moteris tvirtina, kad visa tai pasiekia labai kukliomis priemonėmis.
Šeimos biudžete nelieka pinigų grožio salonams. Neužtenka ir brangiems drabužiams. Prabangias apdarų parduotuves krekenaviškei pakeičia turgelis ir „ponių laimė“ — dėvėtų drabužių prekystaliai.
Nors netrukus moteris turėtų praturtėti 85 tūkstančiais litų, jokie pinigai, jos žodžiais tariant, neatpirks prarastos sveikatos. Pastaruosius dvejus metus teismai, ligoninės operacinė ir reanimacijos palata buvo tapę jos kasdienybe.
Keturios įvairiose teismų instancijose laimėtos bylos prieš buvusius darbdavius ir 8 sudėtingos vidaus organų operacijos — tokia tikroji šios moters pergalių ir pasikeitusios išvaizdos kaina.
Susirgusi ūminiu kasos uždegimu Dalia žvelgė mirčiai į akis. Pusantro mėnesio ji buvo komos būklės. Ligoninėje moteris ir neteko 30 kilogramų svorio. Dabar dėl pažeistos trachėjos jai kvėpuoti padeda į kaklą įleistas plastikinis vamzdelis.
Du kartus per dieną ligonė pati specialiu aparatu pro kakle esantį vamzdelį atlieka sudėtingus išsiurbimus. Jeigu Daliai tenka ilgiau išvykti iš namų, kartu keliauja ir dulkių siurblį primenantis aparatas.
Gydytojų komisija pripažino, kad D.Budrevičienė prarado 80 procentų darbingumo. Dabar ji gauna nedidelę invalidumo pensiją.
„Kai kartą per vieną pokalbį pasakiau, kad esu patyrusi 8 operacijas, mano pašnekovas nuoširdžiai pasitikslino, ar jos buvo plastinės“, — pasakojo D.Budrevičienė.
Pasikeitusią jos išvaizdą pastebi visi. Moteris dėl to neretai sulaukia komplimentų. „Dalia, nežinau, kaip tau pasakyti, bet tu kasdien — vis gražyn“, — kartą nuoširdžiai išdrožė vienas kaimynas.
Vidutinio ūgio D.Budrevičienė buvo anksčiau sustambėjusi iki 98 kilogramų. Moteris tikino, kad labiausiai svoris pradėjo augti prasidėjus nemalonumams darbe.
Darbdaviai išvadino šiukšle
2006 metų kovo pabaigoje ji jau buvo užsitraukusi darbdavių pyktį dėl viešai pasakytų žodžių apie vokeliuose mokamą atlyginimą. Bendrovei grėsė nemalonumai. Prokuratūroje dėl nelegaliai mokamų pinigų pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Darbdaviai nusprendė D.Budrevičienę atleisti iš darbo. Direktoriaus įsakyme buvo nurodyta, kad atleidžiama darbuotoja šiurkščiai pažeidė darbo drausmę, apšmeižė bendrovę, atskleidė ikiteisminio tyrimo detales.
Tą dieną, kai mėsos sūdytoja sužinojo apie atleidimą, ji atsisėdo drabužinėje norėdama palaukti į Krekenavą važiuojančio autobuso. Tuomet vienas vadovų, pastebėjęs kažko lūkuriuojančią moterį, riktelėjo: „Dar tu neišėjai? Lauk iš čia, šiukšle“.
„Aš taip išgyvenau, kad nieko negalėjau valgyti. Tačiau nuolat storėjau. Atrodė, kad mano svoris auga vien dėl to, kad aš kvėpuoju“, — prisiminė Dalia.
Kai kurios buvusios Dalios bendradarbės klausinėja, kaip jai pavyko taip sulieknėti. Moterys prašo išduoti veiksmingų dietų paslaptis.
Rečiau sutinkami pažįstami žmonės stebisi ir nesupranta, ko taip išgražėjusiai moteriai lakstyti pas gydytojus. Ji nepanaši į ligų pakirstą žmogų. Tačiau ligonę prižiūrintys medikai neatmeta, kad Daliai reikės dar vienos operacijos.
Po kasos ir kitų vidaus organų operacijų moteris priversta laikytis dietos. Kasdien ji sau turi paruošti specialių patiekalų — jų nevalgo kiti šeimos nariai. Pusryčiams Dalia verdasi įvairias košes be druskos, pietums — lengvas daržovių sriubas, kartais troškina maltos paukštienos kukulių.
Vyras — pilkasis kardinolas
Kai kas Dalios sutuoktinį Algirdą juokais perspėja, kad saugotų savo žmoną. Esą išgražėjusi ji gali išeiti pas kitą. 49 metų vyras į tokias kalbas tik numoja ranka.
„Mes kartu gyvename jau 31 metus. Susituo kėme, kai jai buvo 18, o man tik 17 metų. Užauginome keturias dukteris. Matėme šilta ir šalta. Bet dabar Daliai labiausiai rūpi sveikata, o ne kiti vyrai“, — įsitikinęs A.Budrevičius.
Sunkiausiais vokelių skandalo momentais vyriškis palaikė savo žmoną. Jis ją lydėdavo į dešimtis teismo posėdžių.
Šeimos automobiliu nuveždavo į Panevėžį, Kėdainius ar Vilnių. Ten nepastebimai kelias valandas kantriai tūnodavo teismo posėdžių salės gale. Paskui sudirgusią ir pavargusią savo moterį parveždavo namo.
Kartą Kėdainių rajono apylinkės teismo salėje A.Budrevičius neišlaikęs įtampos nualpo. Tąsyk, 2006 metų vasarą, jo žmona sėdo į teisiamųjų suolą.
Krekenavos agrofirmos direktorius Linas Grikšas buvusią bendrovės mėsos sūdytoją apkaltino šmeižtu. Tų pačių metų rugpjūtį teismas nusprendė, kad D.Budrevičienė nesiekė savo darbdavio apšmeižti.
Tuo metu moters dar nebuvo pakirtusi pavojinga liga. Prokuratūra tebetyrė, ar tikrai Krekenavos agrofirma, dalydama darbuotojams pinigus vokeliuose, nuo valstybės slėpė mokesčius.
Per visą Lietuvą nuvilnijusio vokelių skandalo autorės niekas nenorėjo priimti į darbą. Trūko pinigų pragyventi. Baugino mintis, kas bus, jeigu prokurorams nepavyks įrodyti, kad darbdaviai turėjo juodąją buhalteriją.
Dalia ieškojo išeities: lankė kursus Panevėžio darbo biržoje, planavo išlaikyti egzaminus vairuotojo pažymėjimui gauti. Ėmė svajoti apie privatų verslą — norėjo atidaryti kavinę. Net pavadinimą buvo jai sugalvojusi: „Dalia. Be vokelių“. Manė turinti darbo kavinėje patirties.
Mat D.Budrevičienė beveik 10 metų dirbo Krekenavos miestelio alaus bare barmene. Čia ją įdarbino viena pažįstama. Pirma Dalia vaikų darželyje dirbo auklėtoja. Tačiau dėl etatų mažinimo neteko darbo.
Prieš kiek laiko pasakodama apie šį savo gyvenimo etapą D.Budrevičienė juokavo, kad tuo metu jai lenkdavosi daugelis miestelio vyrų. Mat dažnas, užsukęs į barą išlenkti bokalo alaus, neretai prašydavo įpilti į skolą. O įkaušęs panorėdavo atverti širdį, paklausti patarimo.
A.Budrevičius yra prisipažinęs, kad pavydėdavo žmonai net ir tokio vyrų dėmesio. Jis Daliai atnešdavo į darbą pietus. Kai pamatydavo prie jos palinkusį kokį vyriškį, nesusilaikydavo nepapriekaištavęs.
Kartais koks lankytojas užsikniaubdavo ant baro ir imdavo dejuoti, kad nesutaria su žmona, klausdavo Dalios patarimo, kaip geriau pasielgti, nes ėmė byrėti šeima.
„Visada jiems sakydavau, kad neskubėtų skirtis, patardavau palaukti“, — prisiminė D.Budrevičienė. Matyt, taip kalbėdama moteris rėmėsi skaudžia savo patirtimi. Jos pačios santuokai dėl vyro neištikimybės buvo kilęs pavojus.
Daugiau nei prieš dešimtmetį Budrevičiams teko atlaikyti rimtą išbandymą. Tuomet Algirdas buvo susiradęs kitą moterį.
„Buvo kilęs noras padūkti“, — neslėpė vyriškis. Dalia pasakojo girdėdavusi, kad jos vyras laksto pas kitą. Tačiau kai jo paties to paklausdavo, išgirsdavo atsakymą: „Tik tave vieną myliu“.
Miestelio žmonės nepaliauja šnekėti, kad tuo sunkiu Budrevičių šeimai metu žmona sunkiai sužalojo vyrą. Esą nuo to laiko vyriškis nemato viena akimi ir sunkiai valdo ranką.
„Netiesą šneka. Tai — paskalos. Išgėręs važiavau automobiliu, padariau avariją. Niekas manęs nesužalojo ir aš — nieko. Tik pats save. Ta avarija įvyko per dukters vestuves“, — teisinosi Algirdas.
Dalia atleido Algirdui romaną su kita moterimi. Tarsi nujausdama, kad dar ne kartą teks atsiremti į savo vyrą ir dukterų tėvą. „Labiausiai mane palaiko mano šeima“, — ne sykį yra sakiusi D.Budrevičienė.
Laimėjo visas kovas
Kasos priepuolis ją ištiko praėjusių metų liepą. Sunki ligonė buvo išgabenta į Vilniaus universiteto Santariškių klinikų reanimacijos skyrių.
Koma, dirbtinio kvėpavimo aparatas, operacijos viena po kitos ir nepakeliami skausmai — visa tai daugiau prisimena D.Budrevičienės artimieji, nei ji pati.
Vyrui įsirėžė į atmintį žmonos kančia, matyta Vilniaus Santariškių ligoninėje. Tąsyk pooperacinėje palatoje Daliai pasireiškė staigi komplikacija. Vidiniai pjūviai ėmė kraujuoti, moteris dejavo iš skausmo. Pasak sutuoktinio, žmonos kančių negalėjo sustabdyti net skubiai suleisti patys stipriausi vaistai.
D.Budrevičienė pasakojo, kad, patekusi į komą, bendravo su mirusiais artimaisiais. Moters patirtuose išgyvenimuose neseniai į anapilį išėjęs tėvas kvietė pas save. Jis dukteriai rodė laiptus, kuriais galima nusileisti į kitą pasaulį.
„Supratau, kad mirti yra nesunku. Visuomet tikėjau pomirtiniu pasauliu. O sirgdama dar labiau juo įtikėjau. Būdama komos būklės į tą pasaulį buvau pakliuvusi.
Mačiau, kad ten daug geriau gyventi. Viskas žaliuoja, žydi daug gėlių. Ten būdama auginau geltonas gėles, panašias į saulėgrąžas.
Norėjau likti tame pasaulyje. Bet vieną kartą pajutau, kad turiu grįžti“, — savo potyrius prisiminė Dalia.
Vėliau duktė pasakojo, kad vos pabudusi iš komos motina pirmiausia pasakė nesuspėjusi nuskinti savo išaugintų gėlių.
Tąsyk prie sergančios Dalios patalo jos šeima nusprendė pati tęsti bylinėjimąsi, jei motina to nebegalėtų daryti. Tačiau gydytojų ir artimųjų padedama moteris laimėjo kovą už gyvenimą ir grįžo į teismų maratoną.
Tuomet prasidėjo bylinėjimasis su agrofirma dėl pakirstos jos sveikatos. Moters įgaliojimus turėjęs advokatas Kęstutis Čilinskas pareikalavo, kad buvę darbdaviai jai už tai sumokėtų pusę milijono litų.
Tačiau šie bandė įrodinėti, kad jos sveikata pašlijo dėl nederamo gyvenimo būdo. Mėsos perdirbimo bendrovės pakviestos trys liudininkės teisme tvirtino, kad D.Budrevičienė girtaudavo.
Visos šios moterys dirba Krekenavos agrofirmoje. Viena jų per bylos nagrinėjimą prisipažino, kad „direktorius prašė paliudyti, esą D.Budrevičienė susirgo nuo alkoholio“.
Daugiau nei pusmetį tyrimą atlikę teismo ekspertai pateikė savo išvadas. Jie nustatė, kad ūminį kasos uždegimą galėjo sukelti ir moters patirti dvasiniai išgyvenimai.
Teismas nusprendė, kad darbdaviai mėsos sūdytoją D.Budrevičienę skaudino, žemino ir taikė jai psichologinę prievartą. Juolab kad prabildama apie vokelius moteris nemelavo.
Dar šių metų rugpjūtį Panevėžio apylinkės teismas nusprendė, kad Krekenavos agrofirma kalta dėl apgaulingo buhalterijos tvarkymo. Už tai jai skirta 43 700 litų baudos.
Praėjus keturiems mėnesiams po D.Budrevičienės atleidimo, teismas taip pat nustatė, kad moteris buvo atleista neteisėtai. Už tai darbdaviai krekenaviškei sumokėjo išeitinę išmoką ir atlyginimą už priverstines prastovas — iš viso 3564 litus.
85 tūkstančiai litų, kuriuos D.Budrevičienė turėtų netrukus gauti už patirtas kančias, padėtų tašką revoliucioniere tapusios mėsos sūdytojos vokelių istorijoje.