Pareigūno teigimu, visų pirma smurtas prieš moteris šeimose dažnai
naudojamas dėl to, kad dauguma smurtaujančių vyrų žino, jog už jų veiksmus
negresia didelė atsakomybė. Smurtas šeimose nepriskiriamas prie kriminalinių
nusikaltimų ir daugeliu atvejų baudžiamasis procesas gali būti pradėtas tik
privataus, o ne valstybinio kaltinimo tvarka. Tuo metu pakeisti šios
situacijos ir sugriežtinti bausmių esą nepavyksta, nes teisininkai teigia,
jog tokių priemonių (privataus kaltinimo) užtenka smurto šeimose problemai
spręsti.
„Privatus kaltinimas turi tam tikrus ypatumus - ir smurtautojas lieka
namuose, ir toliau teisminiai veiksmai nėra vykdomi taip, kaip būtų
valstybinis kaltinimas. Mums nepavyksta - tiek ministerijai, tiek
nevyriausybinėms organizacijoms surasti bendros kalbos su Teisingumo
ministerijos specialistais. Buvo suburta darbo grupė, deja, jų išvada - kad
užtenka privataus kaltinimo. Liūdniausias pavyzdys mūsų tiesos - įvykiai
Trakų rajone, kur buvo nušauta sugyventinė, ir (...) problema buvo tame, kad
komisariatas negalėjo pritaikyti valstybinio kaltinimo, o taikė privatų
kaltinimą, ir buvo gana teisus“, - žurnalistams sakė A.Nazarovas.
Anot jo, tokia situacija susijusi ir su visuomenės mentalitetu, kai
smurtas šeimoje laikomas ne nusikaltimu, o savaime suprantamu dalyku, už
kurį neturėtų būti griežčiau baudžiama.
„Problema yra gana gilesnė (...). Tai priklauso nuo mentaliteto, nėra tas
klausimas vien teisinis. Klausimas yra visos visuomenės, kad „šeimoje aš
galiu daryti ką noriu“, - sakė A.Nazarovas.
Tyrimų duomenimis, Lietuvoje sutuoktinių, sugyventinių, draugų ar
partnerių prievartą patiria trečdalis moterų. Ši tendencija pastaraisiais
metais beveik nekinta, panašus smurtautojų skaičius ir kitose valstybėse.
Tačiau daugėja žmonių, pripažįstančių smurto šeimose problemą.
„Kai 1996 metais užsakinėjome tyrimą, mūsų visuomenė netikėjo, kad toks
smurtas yra, jie sakė: „Taip, galbūt jis yra, bet tikrai ne inteligentų
šeimose, tai tikrai galbūt asocialiose šeimose“ ir panašiai, „lietuviai savo
žmonų tikrai nemuša“. Po penkerių metų pakartotinis tyrimas parodė, kad
visuomenė bent jau supranta, kad tokia problema yra - apie 80 proc.
respondentų atsakė, kad tokia problema egzistuoja“, - žurnalistams pasakojo
Moterų informacijos centro direktorė Jūratė Šeduikienė.
Jos teigimu, dalis moterų iki šiol nežino, kur kreiptis pagalbos. Anot
jos, kenčiančios nuo prievartos moterys galėtų kreiptis į Moterų
informacijos centrą, teikiantį joms nemokamą teisinę informaciją, taip pat
smurto atveju turėtų kviesti policiją. Tačiau pastaroji kartais teigia tokiu
atveju negalinti niekuo padėti.
Akcijos organizatoriai tvirtino nepritariantys Seimo patvirtintai Šeimos
koncepcijai, pagal kurią šeima laikomi tik susituokę žmonės, o dėl kokių
nors priežasčių, pavyzdžiui, šeimoje patirtos prievartos, išsiskyrę
sutuoktiniai ar nesusituokę partneriai - ne šeima.
„Moteris, prieš kurią smurtauja vyrai, mes skatiname skirtis. Mes
pasmerkiam moterį tapti vieniša mama su vaikais (...). Neturi moterys,
patiriančios smurtą, gyventi šeimoje dėl vaikų“, - kalbėjo viešųjų ryšių
bendrovės „Ideamecca“ direktorė Ugnė Siparienė.
„Ta problema dažnai sprendžiama skyrybomis, tačiau ir jos paprastai
nepadeda - buvęs vyras dažnai ateina paauklėti buvusios žmonos, kad ne taip
auklėja vaikus ir panašiai. Nubaudžiami smurtautojai tik už labai sunkius
sužalojimus“, - sakė J.Šeduikienė.
Nuo antradienio, lapkričio 25-osios, iki gruodžio 10-osios Lietuvoje ir
kitose šalyse, kaip ir kasmet, bus minimos 16 dienų be smurto prieš moteris,
kurios metu moterys bus skatinamos nebūti abejingos prievartai. Lapkričio
25-ąją minima Tarptautinė smurto prieš moteris diena, gruodžio 10-ąją -
Tarptautinė žmogaus teisių diena.
Akcijos organizatoriai skatina moteris „nebūti trečia“ - priešintis
smurtui šeimose ir nepatekti į tą trečdalį kenčiančiųjų nuo smurto.
Lapkričio 27 dieną, trečiadienį, visos Lietuvos moterys bus kviečiamos
pasirašyti peticiją bei pasisakyti, kad „smurto netoleruoju ir nebūsiu jam
abejinga“, „bet kokia prievarta - nusikaltimas“, „moteris ir jos elgesys
negali tapti prievartos priežastimis“ ir panašiai.
Informacinės kampanijos metu moterys, pirkdamos miltus, galės sužinoti,
kur kreiptis pagalbos prievartos atveju - ant bendrovės „Kauno grūdai“ miltų
pakuočių bus nurodyti specialūs telefono numeriai.
Gruodžio 7-ąją dieną Vilniuje vyks dar viena akcija - eitynės,
organizuojamos su Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ambasada.