Ar negresia, kad būsimosios Vyriausybės planuojamas mokesčių didinimas dar labiau sumažins vartojimą ir pasmaugs gamybą? Apie tai – „Lietuvos ryto“ pokalbis su SEB banko prezidento patarėju Gitanu Nausėda.
- Kaip šių metų Kalėdoms atsilieps prastėjantys Lietuvos žmonių lūkesčiai?
- Vartotojų lūkesčių nuosmukis didesnis, nei buvo galima prognozuoti dar vasaros viduryje. Bijoma, kad pas mus pasikartos Latvijos scenarijus, kalbama apie bankų bankrotus, pinigų devalvavimą.
- Galbūt naujoji valdžia per daug gąsdina žmones, ypač kalbėdama apie kone katastrofišką jai į rankas perduodamo biudžeto būklę?
- Rinkimus laimėjusios partijos persistengė niūriomis spalvomis vaizduodamos joms tekusį palikimą.
Tai išgąsdino ne tik šalies žmones, bet ir užsienio kreditorius, kurie galėtų finansuoti augantį mūsų biudžeto deficitą. Net sulaukėme susirūpinusių užsienio kreditorių klausimų, ar Lietuva jau nebankrutuoja.
Atrodo, išvados buvo padarytos. Pastebėjau, kad būsimojo premjero Andriaus Kubiliaus retorika keičiasi – jis ėmė kalbėti dalykiškiau.
Tai teikia vilčių, kad bus mažiau juodų spalvų apibūdinant padėtį ir labiau susitelkta ieškant geriausių būdų, kaip atremti krizės iššūkius.
- Ar neimsime diržų veržti net labiau nei būtina, taip pakenkdami verslui?
- Sutirštinti spalvas tikrai neprotinga. Tai mažina žmonių lūkesčius ir jie diržą gali suveržti viena kita padala labiau nei reikėtų.
Man kelia nerimą tai, kad antikrizinių priemonių plane vietoj anksčiau planuoto 19 proc. tarifo jau kalbama apie 20 proc. pridėtinės vertės (PVM), gyventojų pajamų ir pelno mokesčius.
Antikrizinė programa tampa sunkiai pakeliama ir socialiai jautriems visuomenės sluoksniams, ir verslui.
- JAV, Vakarų Europos šalių valdžia teikia paramą verslui, o Lietuvoje, atrodo, rengiamasi tik mažinti biudžeto deficitą didinant mokesčius. Ar tai nepakirs Lietuvos ūkio konkurencingumo?
- JAV gali sau leisti tai. Mums per didelė prabanga biudžeto deficitas, siekiantis 4-5 proc. BVP. Tokio deficito niekas nefinansuotų arba finansuotų drakoniškomis sąlygomis. Todėl esame priversti apkarpyti išlaidas, didinti mokesčius.
Tokiomis aplinkybėmis tikslinga pirmiausia sutvarkyti finansų sistemą, neleisti jai subyrėti, o tuomet jau galima galvoti ir apie verslo skatinimą. Sutvarkę finansus, pagerėjus tarptautinėms sąlygoms, galėtume sumažinti kai kuriuos mokesčius, pirmiausia PVM.
PVM padidinimas iki 20 proc., kartu naikinant lengvatas, skaudžiai smogs ne tik vartotojams, bet ir verslui.
Lietuvoje tarp gamintojų konkurencija ir taip tiesiog žvėriška – visos PVM didėjimo naštos ant vartotojo pečių perkelti nepavyks. Vadinasi, tikrai ne visiems pavyks išgyventi.
- Itin drakoniškai mokesčių našta didinama spaudai ir knygoms – dėl lengvatų naikinimo ir tarifų didinimo leidybai ir leidinių platinimui apmokestinimas padidės net keliomis dešimtimis procentų. Ar taip ir reikia daryti?
- Tai stumia spaudos ir knygų verslą į labai sunkią padėtį.
Staiga panaudojus šoko terapiją ir pakeitus verslo sąlygas gali būti neįmanoma nebankrutuoti – kai ekonomikos būklė blogėja, žmonės mažiau pinigų leidžia spaudai, knygoms, o verslai mažiau reklamuojasi.
Žinoma, paliekant vieną ar kitą lengvatą kyla pavojus, kad visas biudžeto deficito mažinimo planas sugrius.
Tačiau kai kuriais atvejais galima taikyti ir laipsnišką mokesčių didinimo principą. Kuriantiems antikrizinio plano mechanizmą politikams būtina susitikti su interesų grupėmis ir įsiklausyti į jų siūlymus.
Dar yra laiko pašlifuoti konkrečias įstatymais nevirtusio plano nuostatas, atsižvelgiant į pastabas. Toks derinimas padėtų išvengti perlenkimų.