Tokį pat sprendimą pirmosios instancijos teismas priėmė ir pernai
birželio pabaigoje. Tuomet VAAT atmetė Migracijos departamento prašymą
išsiųsti iš šalies šį Rusijos pilietį dėl grėsmių nacionaliniam saugumui.
Teismas taip pat įpareigojo migracijos pareigūnus išduoti jam leidimą nuolat
gyventi Lietuvoje.
Tačiau Migracijos departamentas šį sprendimą apskundė Lietuvos
Vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT), kuris šių metų balandį priėmė
sprendimą, kad bylą vėl reikia nagrinėti iš naujo.
LVAT tuomet konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas
J.Borisovo galimai keliamos grėsmės Lietuvos valstybės saugumui klausimą,
neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, be to, neišsamiai
išnagrinėjo byloje esančius duomenis, netyrė bylai reikšmingų įrodymų ir
nemotyvavo savo išvadų.
Pirmadienį paskelbtas VAAT sprendimas gali vėl būti apskųstas LVAT
apeliacine tvarka.
Per 2002 metų prezidento rinkimus J.Borisovo vadovaujama sraigtasparnių
remonto bendrovė ,,Avia Baltika“ skyrė R.Pakso kampanijai 1,2 mln. litų.
Šalies vadovu tapęs R.Paksas 2003 metų balandį išimties tvarka suteikė savo
finansiniam rėmėjui Lietuvos pilietybę.
Tokį žingsnį Konstitucinis Teismas įvertino kaip atlygį už paramą per
rinkimus ir panaikino sprendimą dėl pilietybės suteikimo, ir tai tapo vienu
iš apkaltos R.Paksui, vėliau pašalintam iš prezidento posto, pagrindų.
Išsiųsti J.Borisovą iš Lietuvos Migracijos departamentas nuo 2004-ųjų
mėgina, remdamasis Valstybės saugumo departamento surinkta medžiaga. Joje
teigiama, kad šis verslininkas siekė destabilizuoti politinę padėtį
Lietuvoje, daryti įtaką politiniam gyvenimui, šantažavo ir grasino
tuometiniam prezidentui R.Paksui. Už šiuos veiksmus J.Borisovas buvo
nuteistas.