Tai didi šalis ar kas?
Daug buvo rašyta apie tai, kaip žmonės visame pasaulyje šventė amerikiečių Husseino – Baracko iš Ilinojaus pergalę. Pirmasis naujojo prezidento vardas arabų kalba reiškia „palaimintasis“.
Daug žmonių visame pasaulyje toje palaimoje mato ir dalelę savęs: dėl B.Obamos odos spalvos, dėl jo tėvo, kilusio iš Afrikos, dėl religijos, dėl to, kad jį augino vieniša motina ir dėl to, jog jis augo neturtingoje šeimoje. Visa tai garantuoja, kad B.Obamos medaus mėnuo su pasauliu tęsis kur kas ilgiau nei kito JAV prezidento.
Bet aš to taip neišpūsčiau. Kai tik B.Obama bus priverstas į kurią nors pasaulio dalį pasiųsti JAV karines pajėgas, palaima išgaruos kaip dūmas. Dabar jo biografija, elgesys ir pasiryžimas su Iranu kalbėti diplomatine kalba neleidžia jo demonizuoti taip, kaip George'o W.Busho ir Dicko Cheney.
„Jeigu tu esi griežto kurso šalininkas Teherane, tai JAV prezidentas, kuris nori kalbėti su tavimi, gaus daugiau nei tas, kuris nori konfrontuoti su tavimi. Kaip tu priversi minias skanduoti „Mirtis
Barackui Husseinui Obamai“? Tai skambėtų kaip šūkiai iš agresoriaus, o ne iš aukos lūpų.
B.Obama netinka tradiciniam islamo pasakojimui apie rasistinę, kraujo trokštančią Ameriką. O būtent šiuo pasakojimu remiasi engiamų musulmonų filosofija“, - sakė Irano ekspertas Karimas Sadjadpouras.
Kol pasaulis atrodo pasiruošęs kartu su B.Obama praleisti dosnų medaus mėnesį, čia slypi daug svarbesnis klausimas: kiek pats naujasis JAV prezidentas mėgausis flirtu su pasauliu?
Visiems europiečiams, kanadiečiams, japonams, rusams, iraniečiams, kinams, indams, afrikiečiams ir lotynų amerikiečiams, kurie savo draugams iš JAV siunčia džiaugsmingus elektroninius laiškus su šūkiu „Amerika sugrįžo“, aš turiu pasakyti tik vieną: „Parodykite man pinigus!“.
Nerodykite man vien meilės. Nerodykite man tik šypsenų. Jūsų meilė išgaruos, kai tik B.Obama palaimins oro ataką prieš „al Qaeda“ bazes Pakistane. Ne, ne, ne, parodykite man pinigus. Parodykite, kad jūs esate pasirengę eiti išvien su B.Obama, o ne būti vien pakeleiviai. Būsite kartu, nors bus brangu ir sunku išlaikyti pasaulio stabilumą, kai mūsų ištekliai tirpsta.
Pavyzdžiui, aš suprantu užsienietį, prieštaravusį JAV invazijai į Iraką ir po karo įsivyravusiai suirutei. Bet kiekvienas iš jų nori padėti B.Obamai, kuris nepritarė karui, padėti Irakui pasiekti stabilią padėtį, ypač dabar, kai yra galimybė, jog Irakas gali tapti pirmąja demokratine valstybe arabų musulmonų pasaulio širdyje.
B.Obama prieštaravo tam, kaip karas prasidėjo, bet jis rengiasi prisiimti atsakomybę dėl jo pabaigos, tai kodėl JAV sąjungininkai dabar nesiūlo visko, ką jie turi – pinigų, policijos pajėgų, pagalbos darbuotojų, transporto, diplomatinės pagalbos. Tai juk padidintų galimybes sulaukti gražios pabaigos Irake. Taip pat ir Afganistane.
Jungtinių Tautų Organizacija sako nenorinti, kad Iranas pasigamintų branduolinį ginklą ir nenori, kad JAV jėga priverstų atsisakyti tokių planų. Aš sutinku.
Todėl norėčiau, kad visi tie žmonės Kinijoje, Prancūzijoje, Rusijoje, Indijoje ir Vokietijoje, kurie džiaugiasi B.Obamos atėjimu, išeitų į priekį ir pareikalautų savo vyriausybių panaudoti ekonominę įtaką Irano problemai išspręsti. Jei Teheranas ir toliau nesilaikytų Jungtinių Tautų rezoliucijų, šios valstybės galėtų imtis ekonominių sankcijų Iranui.
Niekas negali labiau padėti B.Obamai užmegzti diplomatinių ryšių su Iranu, kaip ekonominių sankcijų grėsmė iš Kinijos, Indijos ir ES.
Prezidentas G.W.Bushas, kuris buvo taip lengvai demonizuotas, be skrupulų visur
naudojosi Amerikos galia, ir amerikiečiai už tai sumokėjo. B.Obama nesielgs taip lengvabūdiškai.
Taigi visiems ne iš JAV sakau: „Ačiū už aplodismentus mūsų naujajam prezidentui. Džiaugiuosi, kad suprantate, jog Amerika atsigauna. Tačiau jei norite, kad B.Obamai pasisektų, rodykite mums ne savo meilę, o pinigus. Rodykite savo pulkus. Savo diplomatines pastangas. Ekonominį bendradarbiavimą. Parodykite ką nors daugiau, nei šypseną“.