Maždaug 36,2 mln., arba 12.2 proc. visų šalies gyventojų badauja. Nuolatinis neprivalgymas sukelia rimtų sveikatos problemų tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. 28 mln. žmonių gauna maisto talonus. Bet talonai baigiasi nė neįpusėjus mėnesiui. Tuomet vienišos motinos neturi kito pasirinkimo, kaip tik atėmusios kąsnį iš savęs, krapštyti paskutinius centus kūdikių mišinėliams įsigyti.
Tai – ne kurios nors skurdžios Afrikos ar Azijos šalies aprašymas, o naujausia statistika, kurią praėjusį pirmadienį paskelbė JAV Žemės ūkio departamentas.
Valstybės parama – ir lietuviams
Rekordinis skaičius amerikiečių, gyvenančių toje pat valstybėje, kaip ir Billas Gatesas ar Donaldas Trumpas, 2008-aisiais vos sudūrė galą su galu. Maisto talonai, visus 40 egzistavimo metų buvę skurdo ir gėdos simboliu, šiais besibaigiančiais metais tapo neišvengiamybe ne vien asocialioms šeimoms.
Statistikos, kiek tarp pagalbos prašančių yra Amerikos lietuvių, nepateikia nė viena paramą teikianti valstybinė agentūra. Kad tokių yra, pirmiausia rodo JAV Žemės ūkio departamento tinklalapyje pateikiamos instrukcijos apie maisto talonų gavimą lietuvių kalba.
„Valstybės paramą nesunkiai susitvarko besilaukiančios būsimos mamos, taip pat vienišos motinos, neseniai pagimdžiusios kūdikį, - lrytas.lt sakė pavardės nenorėjusi skelbti nedideliame miestelyje prie Čikagos gyvenanti lietuvė. – Didžioji dalis mano pažįstamų tuo naudojasi“.
Naudojasi įstatymų spragomis
Bedarbius ir vaikų neturinčius asmenis ne itin dosni amerikietiška socialinės paramos sistema vilioja retai. Palyginti su socialinėmis išmokomis Didžiojoje Britanijoje, šiems JAV daug labiau apsimoka dirbti, nei tikėtis, kad prasimaitinti padės valstybė.
Valstybės paramą taip pat sunkiau gauti nelegaliai šalyje gyvenantiems imigrantams.
Dalis jų bijo kreiptis net ir tais atvejais, kai statusas neturi įtakos galimybei gauti valstybines pašalpas vaikams, kurie yra JAV piliečiai.
Kūdikių besilaukiančios lietuvės tikina, kad mokėti už visas paslaugas iš savo kišenės, ypač krizės akivaizdoje – būtų paprasčiausiai neprotinga. Pašnekovių teigimu, lietuvių, atsidūrusių ant bado slenksčio, greičiausiai yra labai mažai. Daugelis JAV gyvenančių lietuvių šeimų naudojasi įstatymų spragomis tam, kad sumažintų vaikų auginimo išlaidas, o ne todėl, kad neturi, už ką nusipirkti duonos kąsnio.
Jaunos mamos sako, kad vienas vizitas pas advokatus gali sutaupyti dešimtis tūkstančių dolerių. Teisės specialistai žino legalių būdų, kaip vidutiniškai uždirbančią šeimą paversti socialiai remtina.
Kartais nesusituokusiems tėvams patariama atidėti vestuves tam, kad moteris galėtų prašyti valstybės paramos kaip vieniša motina.
Net 30,2 proc. maisto talonų gavėjų JAV yra vienišos moterys.
Alkoholio už valdžios pinigus nenupirksi
Po to, kai atžalos susilaukusi šeima pripažįstama tinkama naudotis paramos programomis, vaikui nesunkiai suteikiamas nemokamas sveikatos draudimas iki pat 18 metų. Be to, jauna mama gauna maisto talonų, už kuriuos perka mišinėlių kūdikiui, sulčių, pieno, kiaušinių ir kitų pagrindinių produktų sau ir kitiems namiškiams.
Tiesa, kai kurios paramą gaunančios JAV lietuvės skundėsi, kad tai – prasčiausios kokybės produktai. „Kai kurie jų – net nelabai tinkami krūtimi maitinančiai moteriai. Jie nėra nei sveiki, nei maistingi“, - sakė pavardės nenorėjusi skelbti mama. Vis dėlto ji pripažino, kad daug geriau gauti juos, negu nieko.
Kitos tvirtino, kad tai - įprastiniai produktai, kuriuos jos šiaip ar taip pirktų visai šeimai.
Tiek jaunoms mamoms, tiek kitiems socialiai remtiniems asmenims JAV parama retai kada suteikiama grynaisiais. Vadinamieji maisto talonai šiais laikais daugelyje valstijų yra elektroninės kortelės, savo funkcijomis primenančios debetines korteles. Į jas kas mėnesį paramos gavėjams pervedama tam tikra pinigų suma. Vienam asmeniui ši suma neviršija 162 dolerių, keturių asmenų šeimai – 542 dolerių.
Priklausomai nuo valstijos, maisto, kurį galima įsigyti už šioje kortelėje esančias lėšas, sąrašas skiriasi.
Tačiau visais atvejais už valstybės pinigus griežtai draudžiama įsigyti alkoholio ar tabako gaminių. Pamėginus apmokėti sąskaitą, kurioje yra draudžiamų prekių, kortelė tiesiog neveiks.
Randa originalių būdų ieškoti darbo
Didžioji dalis iš tiesų badaujančių, o ne valstybės paramos sąskaita mėginančių sutaupyti amerikiečių, gyvena kaimiškose valstijose, tokiose kaip Misisipė ar Naujasis Meksikas. Tačiau finansų krizė palietė ir didžiuosius JAV miestus. Eilės prie maisto bankų ir labdaros valgyklų ilgėja Niujorke ir Čikagoje.
JAV žiniasklaidos dėmesį neseniai patraukė 59 metų Paulas Nawrockis. Šis vyriškis po Manheteną vaikščiojo apsivilkęs kostiumu ir pasirišęs kaklaraištį. Ant jo nugaros – kartoninė lenta su užrašu: „Beveik benamis“. Smulkesniu šriftu parašytame tekste aiškinama, kaip šis palyginti aukštas pareigas užėmęs vadybininkas JAV apėmus finansų krizei liko be darbo.
Jis pasekė 48 metų Joshua Persky pėdomis. Pastarasis taip pat pateko į nacionalinės žiniasklaidos akiratį po to, kai praėjusią vasarą žingsniavo Manheteno gatvėmis ant krūtinės užsikabinęs užrašą: „Patyręs Masačusetso technologijų instituto absolventas ieško darbo“.
Prestižinę JAV aukštąją mokyklą baigęs vyras neteko darbo po to, kai finansų krizė pakirto jo darbdavį – vidutinio dydžio investicinį banką Manhetene.