Dabar Lietuvoje laikraščių ir žurnalų pardavimams ir prenumeratai taikomas 5 proc. lengvatinis mokesčio tarifas, tačiau siūloma jį padidinti iki 20 proc. Dviem procentais padidėtų PVM už spausdinimą ir už pajamas iš reklamos. Kūrybinių darbuotojų honorarai būtų apmokestinti ne 15 proc., o 20 proc.
Idėja žavi - suvienodinti „sodrinės“ algos ir autorinių honorarų pajamų mokesčiai suteiks žurnalistams didesnes socialines garantijas.
Ko reikia valdžiai - išmelžti ar papjauti žiniasklaidą? Kas vyktų rinkoje, jei valdžia įgyvendintų savo planus? Kiek bedarbių žurnalistų, maketuotojų, vairuotojų, spaustuvės darbininkų atsidurtų gatvėje? Ar tikrai daugiau žiniasklaidininkų pinigų sukapsėtų į valstybės biudžetą? lrytas.lt apie tai teiravosi Lietuvos laikraščių ir žurnalų leidėjų.
***
Rolandas Barysas, bendrovės „Verslo žinios“ generalinis direktorius:
Visas permainas reikia daryti ne nuosmukio, o pakilimo laikotarpiu. Didesnis honorarų apmokestinimas nėra bloga mintis. „Verslo žinios“ ir taip nuosekliai ta kryptimi juda, todėl mums tai lyg ir neturėtų būti labai skausminga. Tačiau turint galvoje, kad dėl globalios finansų krizės mažėja pajamos iš reklamos, toks mokesčių padidėjimas daugeliui žiniasklaidos priemonių būtų lyg peilis po kaklu.
PVM didinimas neabejotinai sumažintų mūsų prenumeratorių skaičių. Leidiniai brangtų, o taupydami pinigus žmonės pirmiausia atsisakytų prenumeratos.
Daryti kardinalius sprendimus, kurie pablogintų leidinių finansinę padėtį, yra rizikingas žingsnis. Žiniasklaida yra ne tik komercinė struktūra, bet ir užtikrina demokratiją visuomenėje, dėl to susilpninti jos ekonominius pamatus rizikinga. Žinoma, tokia politika labiausiai paveiktų mažesnius, ypač regionų, leidinius. Pasiūla rinkoje gerokai sumažėtų. Aišku, tą dalyką politikai gali įvertinti pozityviai, bet tai nėra visuomenės interesas.
Jei mūsų bendrovės pajamos sumažėtų, turėtume reorganizuoti gamybos procesą, o jei tai nepadėtų, neatmetame galimybės mažinti darbuotojų skaičių, nors tai mūsų planuose ir būtų paskutinis žingsnis.
Algimantas Šindeikis, bendrovės „Veido periodikos leidykla“ leidėjas (vienas leidinių – žurnalas „Veidas“):
Nemalonumai pirmiausia grėstų darbuotojams: vieniems sumažėtų algos, o kitus tektų atleisti. Tuos mokesčius, kuriuos papildomai žada įvesti A.Kubilius, tektų mokėti patiems žurnalistams.
Mat pirmiausia „Sodros“ mokestis yra ne darbdavių, o darbuotojų mokestis, jie ir turės su juo susitaikyti. Antra – galbūt yra ir teisinga mokėti „Sodros“ mokesčius nuo algos, bet protinga Vyriausybė tokius pakeitimus daro per ilgą laikotarpį. Pernelyg ilgai ta problema nebuvo spręsta, rinka jau susiformavusi.
Jei A.Kubilius panaikintų PVM lengvatas, Lietuva visoje ES būtų unikali valstybė, kurioje spaudai taikomas PVM būtų toks pat, kaip kitoms prekėms – juk visos valstybės skatina skaitymą ir žmonių švietimąsi.
Be to, valdžiai iš tų mokesčių nepavyktų surinkti daugiau pinigų – to gali tikėtis tik tie ekspertai, kurie realaus darbo niekada nėra dirbę. Mokesčių didinimas krizės akivaizdoje yra tik krizės gilinimas. Tai reiškia, kad iš rinkos pasitrauks daug bendrovių ir mokesčių nebebus kam mokėti.
Nerius Gasparavičius, bendrovės „Diena media news“ (leidžia laikraščius „Vilniaus diena“, „Kauno diena“, „Klaipėda“) generalinis direktorius:
Jei mes žiūrime į žiniasklaidą, kaip į verslą, tai iš laikraščių pardavimų norime uždirbti. Lieka interesas tik tų bendrovių, kurie dienraščių leidybą mato kaip politikos
darymo priemonę.
Mūsų bendrovė į tai žiūri kaip į verslą ir dėl PVM padidėjimo mes atsidurtume labai sudėtingoje situacijoje. Pirmiausia tai yra nesąžiningas sąlygų keitimas – juk mes jau turime prenumeratą avansu, kurią priėmėme žinodami, kad ji bus apmokestinta 5 proc. PVM.
Leidėjams tai būtų didžiulė našta ir klausimas, kiek leidėjų išgyventų. Tokioje situacijoje neprotinga kalbėti ir apie darbuotojų mokamus „Sodros“ mokesčius – dėl jų sumažėtų žurnalistų „į rankas“ gaunamos algos.
Antikrizinės valdžios programos kūrėjų prielaida yra ta, kad padidinus PVM mokestį, vartojimas išliks visiškai toks pat ir pinigų į biudžetą bus surinkta daugiau. Tačiau padidinus mokesčius, kils kainos, vartojimas stos ir lėšų biudžete nepadaugės.
Diana Veleckienė, bendrovės „Respublikos leidiniai“ direktorė:
Kol kas nenorėčiau komentuoti to, ko nėra. Tačiau akivaizdu, kad ir Seimas, ir Vyriausybė turėtų labai gerai pagalvoti prieš imdamasi tokių neatsakingų veiksmų.
Didieji leidiniai (taip pat ir „Respublika“) atsilaikys, bet regioninė žiniasklaida atsidurs labai sunkioje padėtyje. Reikia turėti galvoje, kad valstybės valdomas paštas kasmet kelia leidinių pristatymo kainas, o krizės laikotarpiu reklamos davėjai greičiausiai mažins reklaminius biudžetus. Leidiniai gali užsidirbti tik iš prenumeratos, pardavimų bei reklamos. Abejoju, ar rajonų leidėjai pajėgs pakelti padidėjusią mokesčių naštą.
Nida Degutienė, bendrovės „Neo-Press“ (leidžia žurnalus „Istorijos“, „Nuo...iki“ ir kt.) vadovė:
Tokia valdžios politika mus paliestų labai smarkiai. Žinoma, liūdniausia būtų patiems žurnalų darbuotojams. Todėl, kad tie mokesčiai būtų mokami pačių darbuotojų sąskaita.
Mes jau patvirtinome biudžetus kitiems metams. Žinodami, kad bus krizė, tikrai nesitikime gauti daugiau pajamų negu pernai, todėl privalome išsisukti bent jau su tomis pačiomis išlaidomis ir pajamomis. Ruošiamės, kad pajamų gali būti mažiau, tuomet ir išlaidos turės būti mažesnės. Todėl, jei atsiras papildomas mokestis, reikės arba „apkarpyti“ žmonių atlyginimus, arba atleisti dalį žmonių.
PVM didinimas spaudai išvis būtų smūgis žemiau juostos. Mes jau esame paėmę pinigus iš žmonių už prenumeratą kitiems metams, negalime jų paprašyti primokėti, vadinasi, būsime priversti dengti nuostolius. Tai būtų tikrai prieštaringas politikų sprendimas. Spaudos verslas Lietuvoje apskritai yra labai sudėtingas verslas. Jei dar bus pakeisti mokesčiai, neįsivaizduoju, kiek leidinių išvis išnyks iš rinkos.
Linas Daugėla, bendrovės „Žurnalų leidybos grupė“ (leidžia žurnalus „Žmonės“, „Laima“ ir kt.) direktoriaus pavaduotojas:
Nuotaika tikrai bloga. Tokiu būdu didinti mokesčius reikėtų ne per tokį trumpą laiką, kaip valdžia ruošiasi. Po tokio mokesčių didinimo įmonių situacija taptų labai sudėtinga. Neišgalėtume darbuotojams mokėti tokių algų „į rankas“, kokias dabar mokame. Būtume priversti uždaryti kai kuriuos žurnalus ir sumažinti darbuotojų skaičių. Valstybė nuo to tik praloštų – žurnalistai mažiau uždirbtų ir mažiau mokesčių sumokėtų.
Jei PVM padidės, tai nereiškia, kad padidės ir įplaukos į valstybės biudžetą. Sumažėtų žurnalų pardavimų, sumažėtų ir sumokamų mokesčių. Atsirastų daugybė organizacinių problemų, buhalterijos turėtų prisitaikyti prie naujo mokesčio – čia irgi būtų didžiuliai nuostoliai.
Mindaugas Norvaišis, bendrovės „Ekspress leidyba“ (leidžia žurnalus „Panelė“, „Moteris“, „Mano namai“, „Tavo vaikas“, „Klubas“ ir kt.) direktorius:
Mūsų įmonę labiausiai veiktų PVM lengvatos panaikinimas. Padidinti PVM už prenumeratą ir pardavimus nuo 5 iki 20 procentų – labai reikšmingas pokytis. Čia būtinai reikėtų pereinamojo laikotarpio. Teko girdėti, kad estai kitais metais nuo 5 proc. pereina prie 9 proc. – toks padidėjimas dar nebūtų toks skausmingas.
Jei autoriniai honorarai būtų daugiau apmokestinti, padidėję mokesčiai kristų ne ant įmonės, o ant darbuotojų pečių – mes tikrai neturėtume galimybių autoriams skirtumo kompensuoti.
Mažesnis apmokestinimas leidžia kūrybiniams darbuotojams daugiau uždirbti. Ten, kur yra darbo santykiai, žmonės teoriškai gauna daugiau paslaugų iš „Sodros“ sistemos. Jei honorarus gaunantys autoriai nori socialinių garantijų, jie patys gali jas nusipirkti – ar „Sodrai“ mokėti, ar kaupti privačiame pensijų fonde. Dabar norima padaryti taip, kad žmonės turėtų per prievartą iš „Sodros“ nupirkti daugiau paslaugų.
Viktoras Tombakas, bendrovės „Naujoji Ieva“ (leidžia žurnalus „Ieva“, „Cosmopolitan“) vadovas:
Blogai, kai motinos neturi socialinių garantijų, tačiau jos juk dirba leidiniuose, kurie vos išsilaiko. Jei padidės mokesčiai, bus taip, kad tos dirbančios motinos tiesiog praras darbą. Mes turime daug lojalių etatinių darbuotojų. Tačiau, jei valdžia nuspręs įgyvendinti savo planus, turėsime tai peržiūrėti. Aš juk negaliu eiti į darbą iš ryto, kad vakare grįžčiau tuščiomis kišenėmis. Papildomų mokesčių tikrai nebus iš ko mokėti.
Renaldas Malychas, bendrovės „Tauragės kurjeris” direktorius:
Tai yra bandymas per ekonomikos krizę kibti į laisvą žodį, kuris kaimo žmonėms yra bene vienintelis informacijos šaltinis apie jų regioną. Nuo 5 iki 20 proc. padidėjęs PVM laikraščiui spausdinti būtų nepakeliama našta – trečdalis regioninių leidinių tikrai bankrutuotų ir užsidarytų.
Dabar tikrai ne tas laikas, kada reikėtų peržiūrinėti honorarų apmokestinimą ir mąstyti apie socialines garantijas. Dalį „Sodros“ mokesčių naštos prisiimtų mūsų bendrovė, negalime skriausti žmonių, nes provincijoje žurnalistų ir taip nėra daug, kiekvienas yra saugojamas ir globojamas. Tačiau būtų daug geriau palaukti, kol pasibaigs krizė.
Gražina Šmigelskienė, bendrovės „Anykštos redakcija“ direktorė:
Tiesiog bijau galvoti, kas bus, jei užgrius tokie mokesčiai. Ši krizė – antroji, kurią teks pergyventi, gerai prisimenu tą infliacijos laikotarpį, kai už prenumeratą surinkdavome pinigus ir po kelių mėnesių pamatydavome, kad iš dešimties tūkstančių jau nieko nebėra. Buvome prisipirkę popieriaus ir sudėję redakcijoje, kad galėtume laikraštį išleisti – investuodavome kaip E.M.Remarque'o herojai „Juodajame obeliske“. Tačiau tada buvo suvokimas, kad Lietuva stojasi ant kojų, kad bus geriau. O dabar aš labai bijau.
Žurnalistų atlyginimai provincijoje nėra dideli – jie uždirba tik vos daugiau negu mokytojai. Taip, mes nemokame didelių įmokų „Sodrai“, bet juk ir valstybei nieko nekainuojame.
Neprisimenu, kad kas nors iš redakcijos man būtų atnešęs biuletenį, pati pagimdžiusi po septynių mėnesių grįžau į darbą. O jeigu visa alga bus skaičiuojama pagal darbo santykius, nenustebsiu, jei atsiras tuo piktnaudžiaujančių – kodėl nepasirgti pora mėnesių, jei iš valstybės pinigus gauni?
Pernai išsiplėtėme, pradėjome leisti žurnalą, nemanėme, kad ateis krizė. Suskaičiuotas kiekvienas litas. Labai norėčiau išsaugoti žmones, bet bijau, kad nepajėgsime. Jei valdžiai bus geriau, kad mažuose miesteliuose atsirastų daugiau bedarbių, tada sveikinu A.Kubiliaus Vyriausybę.
Dainius Radzevičius, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas:
Mes pasisakėme prieš papildomą honorarų apmokestinimą. A.Kubilius mums sakė, kad tai nėra papildomas apmokestinimas, bet tie papildomi 5 proc. bus kaip sveikatos draudimas. Tačiau koks skirtumas – žurnalisto atlyginimas vis tiek realiai sumažės, todėl šitą pakeitimą vertinu negatyviai.
Susitikime su A.Kubiliumi ir A.Šemeta išgirdau, kad dirbančius pagal autorines sutartis žmones planuojama įtraukti į socialinio draudimo sistemą. Būtų buvę gerai, kad į šitą dalyką jie būtų anksčiau atsižvelgę, bet geriau vėliau negu niekada. Bet negaliu pasakyti, ar tai yra pozityvus dalykas. Dar nemačiau tikslaus plano, kokio dydžio bus įmokos ir kokiomis draudimo rūšimis žmonės bus apdrausti.
Tikiuosi, kad valdžia, priimdama sprendimus, ruošiasi palaipsniui daryti tą įvedimą į socialinio draudimo sistemą ir atsižvelgti į darbdavių situaciją.
Socialinės garantijos kainuoja pinigus ir tą mokesčių naštą turėtų dalintis dirbantysis ir darbdavys. Tačiau dėl dabartinės ekonominės situacijos daug žiniasklaidos priemonių yra ant išgyvenimo ribos. Jei atlyginimas stipriai sumažės, darbdaviams gali būti sudėtinga išlaikyti tokį kiekį darbuotojų, nes jau ir dabar daug atvejų, kai atleidžiami žmonės, nors dar nesulaukėme didžiosios krizės. Todėl didelių mokesčių įvedimas būtų pražūtingas.
Teko iš pono A.Šemetos lūpų girdėti, kad jie planuoja per trejus metus palaipsniui įvesti tokią sistemą – pirmaisiais metais įmoka būtų 10 proc. Man būtų įdomu, kokias garantijas už tai žmonės gaus? Deja, juodu ant balto parašyto projekto iš politikų neteko gauti.
Mūsų manymu, viskas turėtų būti derinama trišalių derybų metu. Ne tik valdžios institucijos, bet ir žiniasklaidininkai kartu šitą dalyką turėtų aiškintis, kaip padaryti tokią sistemą, kad nebūtų tokių žiaurių akcijų, po kurių užsidarytų daugybė leidinių. Labai neigiamai vertinu tai, kad valdžios sprendimai nedaromi dialogo metu. Gali atsitikti taip, kad valstybė ne pamelš karvę, o ją papjaus.
lrytas.lt konsultavęs leidybos ekspertas, panorėjęs likti nežinomas:
Valdžia yra save įtikinusi, kad darbdaviai turi daug laisvų pinigų ir, priėmus naujus įstatymus, sumokės daugiau mokesčių. Tačiau nuo to, kad įstatymą priimi, pinigų aplink nė trupučio nepadaugėja.
Pažvelkime į žiniasklaidą. Jeigu dabar darbdavys išleidžia 1000 lt autoriniais honorarais mokamai atlyginimo daliai, darbuotojas, atskaičius 15 proc. mokestį, gauna 850 lt.
Dabar panagrinėkime kraštutinį atvejį - kas nutiktų, jei reforma būtų įgyvendinta iki galo? Tada iš to tūkstančio žmogus „į rankas“ gautų 588 lt - jo alga sumažėtų trečdaliu.
Taip būtų, jei pinigų pas darbdavį nesumažėtų, o per krizę darbuotojams ir tą tūkstantį bus vargiai galima skirti, nes pajamos iš reklamos vis labiau mažėja. Žiniasklaida yra verslas, o verslas gali sau pasiimti mokesčių naštą, kai yra pelno ar kai didėja pajamos.
Nežinau, kiek šiemet žiniasklaida turi pelno, bet galiu spėti, kad nė viena žiniasklaidos priemonė pelno šiemet neturi. Pajamų didėjimo taip pat nebus.
Jeigu tokie įstatymų pakeitimai būtų priimti kokiais 2004 metais su trejų metų pereinamuoju laikotarpiu, iš principo tai buvo galima įgyvendinti. Tada reklamos pajamos augo po 10-15 proc. per metus. Tokiu atveju „įšaldžius“ žurnalistų atlyginimus, per 3-4 metus buvo galima išeiti į šitą sistemą. Tada žurnalistų atlyginimai būtų buvę „įšaldyti“, bet jie nebūtų bent jau mažėję.
Dabar darbdaviai turės du kelius - arba mokėti darbuotojams „į rankas“ mažesnes algas, arba vietoj šešių žmonių palikti keturis, tada jie gautų maždaug tiek pat, bet tektų daugiau dirbti – už tuos du atleistuosius.
Palikti tokį patį žmonių skaičių ir išlaikyti tokį patį darbo užmokestį yra neįmanoma. Žiniasklaidininkų gaunamos pajamos galės didėti tik tuomet, kai atsigaus Lietuvos ūkis. Tiesa, dar yra tikimybė, kad tokiomis sąlygomis kris dalis rinkos žaidėjų - iš keturių laikraščių liks vienas arba du, tada pajamų likusiems gal ir užteks.
Jei valdžia padidins PVM mokestį, lygiai tiek pat padidės leidinių kaina - PVM iš principo yra vartotojo mokestis. Ar valstybė taip gaus daugiau pajamų?
Galima samprotauti, kad jei žmonės pirks tiek pat, kiek pirko, valstybė išloš. Bet greičiausiai bus taip, kad į biudžetą bus surenkama mažiau nei dabar.
Prenumerata, kaip rūšis, gali būti išvis palaidota. Jei laikraščio prenumeratos kaina padidės nuo 400 iki 460 lt, vartotojams toks padidėjimas atrodys nemenkas. Gali būti taip, kad leidinių prenumeratorių skaičius sumažės net penkis kartus.
Kokia spauda išliks, jei žiniasklaida Lietuvoje taps nuostolingu verslu?
Išliks tik tie, kuriems negaila kiekvienais metais patirti dešimtį milijonų nuostolių. Tikrai išliks oligarchinių struktūrų žiniasklaida - pinigus iš naftos, dujų ar kitų dalykų uždirbantys oligarchai dotuos savo leidinius. Nepriklausoma žiniasklaida išnyks, nes ji ekonomiškai negalės egzistuoti.
Taip mes grįšime į ten, iš kur prieš devyniolika metų pabėgome, į Rusijos padėtį. Juk Rusijoje visa žiniasklaida priklauso oligarchams, o nepriklausomi laikraščiai negali egzistuoti, nes rinkoje tokios sąlygos, kad toks verslas užprogramuotas būti nuostolingas.