Dar kartą bendruomenė rinkosi šeštadienį ir nusprendė raštu kreiptis į rajono tarybą. Ar ši išgirs eržvilkiškių nerimą ir įsiklausys į čia gyvenančių žmonių nuomonę, paaiškės rytoj vyksiančiame rajono tarybos posėdyje.
Apie karo kirvį tarp Jurbarko socialinių paslaugų ir Eržvilko pirminės sveikatos priežiūros centrų rašėme dar pernai rudenį. Įtampą Eržvilke vis įplieskia Jurbarko socialinių paslaugų centro planai plėsti Eržvilko globos filialą Eržvilko pirminės sveikatos priežiūros centro sąskaita.
Mat senojoje Eržvilko slaugos ligoninėje įsikūręs globos filialas ir krizių centras dairosi į erdvesnį Eržvilko PSPC pastatą. Prieš metus kilusį didžiulį konfliktą tarp Jurbarko socialinių paslaugų centro ir Eržvilko bendruomenės rajono taryba išsprendė atmesdama užmojus Eržvilko globos filialui atiduoti nemažą dalį pirminio sveikatos priežiūros centro patalpų. Atrodė, jog tarp dviejų įstaigų ir Eržvilko bendruomenės įsivyraus ramybė, tačiau ji truko vos metus.
Visai neseniai Eržvilko pirminės sveikatos priežiūros centro vyr. gydytojas Steponas Strodomskis sulaukė įsakmaus raginimo iškraustyti greta centro esantį senąjį ūkinį pastatą, priklausantį Jurbarko socialinių paslaugų centro Eržvilko globos filialui. Šis pastatas ilgus dešimtmečius tarnavo buvusiai Eržvilko ligoninei ir ambulatorijai. Uždarius ligoninę, kaip ir kiekviename sandėlyje, čia liko įvairiausių daiktų. Ūkinio pastato Eržvilko globos filialui prireikė tik dabar.
„Vieną dieną net ligonių negalėjau priimti, nes turėjome skubiai išnešti ir išvežti visus ten buvusius daiktus“, – sakė S. Strodomskis. Padedant seniūnijos darbuotojams, vyr. gydytojas nurodymą įvykdė, o iš atvykusios komisijos suprato, kad noras iš Eržvilko pirminės sveikatos priežiūros centro atimti dalį patalpų demonstruojamas su didesne jėga nei pernai.
Pasak vyr. gydytojo, į Eržvilką atvyko Jurbarko socialinių paslaugų centro direktorė, rajono mero žmona Genė Gudaitienė, savivaldybės administracijos direktorius Jonas Bučinskas ir visas būrys valdininkų.
Nors rajono valdžia ir Jurbarko socialinių paslaugų centro direktorė kalbėjo apie galimybę Eržvilko globos filialo krizių centrą įkurdinti suremontavus nenaudojamą ūkinį pastatą, pasak S. Strodomskio, nereikėjo ilgai laukti, kad suprastum, jog planai sukasi apie Eržvilko PSPC patalpas.
„Nesmagu, kai aiškiai matai, kad viskas lyg ir nutarta, susiderinta, bet be mūsų žinios, be miestelio bendruomenės nuomonės“, – apie „buldozerinę“ Eržvilko globos filialo plėtrą kalbėjo S. Strodomskis.
Netrukus po Jurbarko socialinių paslaugų centro direktorės ir savivaldybės valdininkų apsilankymo Eržvilke, Eržvilko pirminės sveikatos priežiūros centro vyr. gydytojas gavo rajono mero Algirdo Gudaičio raštą, kuriuo buvo paragintas iki lapkričio 14 d. pareikšti nuomonę apie krizių centro plėtrą gydymo įstaigos patalpose.
„Raštą meras pasirašė lapkričio 11 d., gavome jį paštu, todėl rašyti atsakymo jau nebuvo kada. Nurodytą dieną vykau į savivaldybę, bet buvau sutiktas labai nemaloniai. Sakyčiau, meras mane aprėkė – ko čia atvažiavau, reikėjo raštu atsakyti“, – pasakojo S. Strodomskis, įsitikinęs, kad rajono vadovas turėtų išklausyti ne tik Jurbarko socialinių paslaugų centrui vadovaujančios savo žmonos, bet ir kitų nuomonę.
„Pasijutau lyg apstumdytas ir sužinojau, kad Eržvilko globos filialui priklausantį krizių centrą planuojama perkelti į mūsų įstaigos pastatą“, – sakė gydytojas, ginantis eržvilkiškių teisę į pirminės sveikatos priežiūros centro patalpas.
Pats centras erdvaus pastato dabar neužima, tačiau antrajame aukšte įrengtas ambulatorinės slaugos kabinetas, o pagal planuojamą parengti projektą čia eržvilkiškiai norėtų įrengti sveikatingumo centrą. Tam dabar yra visos galimybės, nes bendras Eržvilko bendruomenės ir Eržvilko PSPC projektas gali tikėtis realaus finansavimo. Tą patvirtino ir į Eržvilką atvykęs Jurbarko rajono vietos veiklos grupės „Nemunas“ pirmininkas, rajono tarybos narys Egidijus Giedraitis.
Eržvilko PSPC vyr. gydytoją S. Strodomskį ir nemažą dalį eržvilkiškių bendruomenės įžeidė jau parengtas sprendimo projektas rajono tarybai. Jame net neužsimenama apie pasvarstymus atgaivinti medinį ūkinį pastatą ar ieškoti kur nors kitur patalpų krizių centrui. Sprendimo projekte Eržvilko globos filialo plėtrai numatoma vienintelė vieta – čia esanti gydymo įstaiga.
Praėjusį penktadienį tarybos Ūkio ir verslo komiteto posėdyje Jurbarko socialinių paslaugų centro direktorė Genė Gudaitienė išsamiai paaiškino priežastis, verčiančias galvoti apie Eržvilko globos filialo plėtrą. Direktorė teigė, kad šio filialo antrame aukšte gyvenantys seneliai ir pirmąjį užėmęs krizių centras po vienu stogu likti negalės.
Nuo 2010 metų stacionarios globos įstaigos bus licencijuojamos ir kiekvienai socialinės globos rūšiai reikės atskiros licencijos, griežtėja reikalavimai ir patalpoms, ir teikiamų paslaugų kokybei. „Teikdami paslaugas krizę šeimose patyrusioms moterims ir vaikams, pirmame aukšte negalime apgyvendinti senelių ar neįgalių asmenų. Pagal reikalavimus, seneliams privalome įrengti savitarnos virtuvėlę ir rūkomąjį. Ankštos ir administracijos patalpos“, – apie plėtros būtinybę kalbėjo G. Gudaitienė.
Rekonstravus ir pritaikius naujas patalpas į jas būtų perkeltas krizių centras ir administracija, o globos filialo pastate būtų galima įkurdinti daugiau pagyvenusių neįgalių žmonių. Todėl į Eržvilko pirminės sveikatos priežiūros centro antrąjį aukštą G. Gudaitienė žvelgia matydama ne tik geresnes sąlygas jos vadovaujamai įstaigai, bet ir pelningesnį darbą. Pasak G. Gudaitienės, pagal reikalavimus apgyvendinant krizių ištiktas mamas su vaikais, mažėja vietų kitiems gyventojams, todėl globos filialas yra nerentabilus.
Prakalbus apie plėtrai reikalingus pinigus, direktorė vardijo projektus ir pagal juos numatomas gauti lėšas. Jei rajono taryba pritartų ir Eržvilko pirminės sveikatos priežiūros centro durys atsivertų globos filialui, patalpoms rekonstruoti ir pritaikyti G. Gudaitienė ketina parengus projektą prašyti 130 tūkst. litų iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Jei nepavyktų gauti pinigų, minimaliai sutvarkyti patalpas būtų galima iš Eržvilko globos filialo lėšų – tuomet reikėtų apie 60 tūkst. Lt. Dar poros tūkstančių reikia pačiam projektui parengti, išlaidos energijos apskaitos prietaisams ir patalpoms įrengti – 5000 Lt, dar 10 tūkst. Lt reikėtų grąžinti Eržvilko pirminės sveikatos priežiūros centrui už pakeistus langus. Naujų patalpų šildymas per metus galėtų kainuoti apie 9000 Lt, papildomo etato išlaikymas – 13 tūkst. Lt. Daugiau senelių dykai taip pat neapgyvendinsi, todėl pagal rajono tarybai pateiktus skaičiavimus, globos filialą išlaikyti per metus papildomai reikėtų 63 tūkst. litų.
Lyg karoliai ant siūlo veriasi pinigų sumos, tačiau vis garsiau kalbant apie viską apimančią krizę, kol kas kunkuliuoja tik naujų patalpų tema, o į finansinius reikalus per daug nesigilinama. Galbūt svarstant sprendimo projektą rajono tarybos posėdyje bus rimčiau pažiūrėta į finansinę pusę, tačiau kol kas niekas nepasakė, ar rajono biudžetas pajėgus Eržvilko globos filialo metines išlaidas didinti bene 100 tūkst. Lt.
Prieš rajono tarybai parengtą sprendimo projektą sukilo Eržvilko bendruomenė. Praėjusią savaitę žmonės rinkosi du kartus. Bendruomenės taryba susirinkime nutarė, kad Eržvilko pirminės sveikatos priežiūros centro antrojo aukšto patalpos reikalingos patiems eržvilkiškiams, o bendruomenė kartu su gydymo įstaiga gali parengti projektą ir šiose patalpose įkurti sveikatingumo centrą. Atliktas didelis parengiamasis darbas, apklausti žmonės.
Šeštadienį eržvilkiškiai vėl rinkosi ginti, jų nuomone, miesteliui priklausančių patalpų. Susirinkime dalyvavęs rajono mero pavaduotojas Vygaudas Keraitis buvo priverstas išklausyti žmonių priekaištų dėl Eržvilko globos filialo krizių centro keliamų problemų.
Eržvilkiškiai ne itin patenkinti krizių centro kaimynyste, nes ten apgyvendinamos anaiptol ne pačios pavyzdingiausios mamos. Bendruomenės narių nuomone, jų gydymo įstaigai ir krizių centrui po vienu stogu tikrai ne vieta. Jie siūlė patalpų ieškoti kitur – už kelių kilometrų, Pašaltuonyje, uždarius mokyklą tuščias liko erdvus pastatas.
Žmonės piktinosi, kad Jurbarko socialinių paslaugų centras sprauste spraudžiasi į Eržvilko pirminės sveikatos priežiūros centrą ir trikdo čia dirbančio gydytojo darbą. Eržvilkiškiai sakė tiesiai – turime vienintelį čia gyvenantį gydytoją, kurį galime prisišaukti bet kuriuo paros metu. Jei daktaras S. Strodomskis bus taip ujamas, kam rūpės Eržvilko žmonės, kai šis specialistas ims dairytis į kitas gydymo įstaigas. Vargu, ar Eržvilką užplūs nauji gydytojai. Žmonėms, ypač vyresniems, pasiekti Jurbarką sunku – valdžia galėtų pasidomėti, keli autobusai per dieną važiuoja iš Eržvilko į Jurbarką.
Eržvilkiškių bendruomenė nutarė kreiptis į rajono tarybą ir tikisi, kad jų raštas neliks kieno nors stalčiuje, o pasieks tarybą. Rajono politikų žmonės prašo neatimti jiems reikalingų patalpų. Eržvilkiškiai ne tik pasiryžę pagal rengiamą projektą gauti pinigų sveikatingumo centrui, bet ir patys ketina rinkti lėšas patalpoms remontuoti, todėl nusprendė Eržvilko kredito unijoje atidaryti specialią sąskaitą.
Eržvilko žmonių nuotaikas puikiai žino ir seniūnas Jonas Aleksiejus, kuriam pagal parengto sprendimo projektą tektų tvarkyti patalpų perdavimo reikalus. Seniūnas neslepia, kad ir jis, ir seniūnijos darbuotojai jaučiasi lyg pirštus tarp durų įkišę – ir rajono vadovų pozicija aiški, ir Eržvilko žmonių nuotaikos žinomos.
Pasak seniūno, vertinant rajono poreikius, suprantama Eržvilko globos filialo plėtra, tačiau negalima į šalį nustumti ir bendruomenės, čia gyvenančių žmonių nuomonės. Deja, globos filialo plėtrą siejant tik su Eržvilko pirminės sveikatos priežiūros centro patalpomis, vienai pusei vis tiek bus trinktelėta durimis. Kuriai – rytoj apsispręs taryba.