„Kai kurie teismų pirmininkai šiandien važiavo tartis, kad nebūtų
išjungta elektra“, - sakė ligšiolinė Teisėjų tarybos vadovė.
„Nesakoma, kad teismai neturi pinigų - teismų sąskaitose pinigų yra,
tačiau nepaisant deklaruojamo teismų nepriklausomumo, mes be Finansų
ministerijos leidimo tais pinigais negalime naudotis“, - žurnalistams
aiškino L.Garnelienė, kuri išrinkta ir į naująją Tarybą.
Jos teigimu, į minėtą Ukmergės teismą šiuo metu galima prisiskambinti,
tačiau niekas negali paskambinti iš jo - paliktas tik vienpusis ryšys.
L.Garnelienė pabrėžė, kad jei bus pradėtos riboti ir išlaidos pašto
paslaugoms, teismų darbas tiesiog sustos.
„Kuo jie grindžia? Esamais sunkumais - nenaudoti pinigų, kol neaiški
situacija“, - kalbėjo L.Garnelienė.
FM Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pavaduotojas Vytautas Lenkutis savo
ruožtu BNS aiškino, kad į biudžetą nesurenkant planuotų lėšų, pinigai
skirstomi tik pagal nustatytus prioritetus, kurių pirmieji - darbo
užmokestis, socialinis draudimas ir pašalpos. Prioritetų sąrašą spalio 14
dieną patvirtino Vyriausybė.
Jis taip pat pabrėžė, kad jei teismų turimos lėšos jiems pervestos kaip
tikslinės ir numatytos naudoti ne paslaugoms, tai iš jų ir negalima dengti
sąskaitų už elektrą ar telefoną.
„Kai lėšos atsiras, jos bus skirtos, situacija keičiasi kiekvieną dieną“,
- BNS sakė V.Lenkutis, pažymėjęs, kad su panašiomis problemomis susiduria ne
tik teismai.
FM duomenimis pagal lapkričio 1 dienos būklę nesurinkta 574,7 mln. litų.
Be to, FM prognozuoja, kad ir toliau bus gauta mažiau pajamų.
L.Garnelienė taip pat pabrėžė, kad naujos kadencijos Teisėjų taryba
skubiai turės spręsti teisėjų trūkumo problemą.
Po trečiadienio vykusio kadenciją baigiančios Teisėjų tarybos susitikimo
su šalies vadovu pastarojo atstovė spaudai Rita Grumadaitė sakė, kad
prezidentas dėkojo darbą baigiančiai teisėjų tarybai „už svarią paramą
priimant sprendimus“.
Psak R.Grumadaitės, ji patobulino karjeros siekiančių teisėjų atrankos ir
rotacijos sistemą, kurioje atsirado daugiau skaidrumo ir viešumo. Taip pat
aptarta teismų ir jų savivaldos veikla, būtini sprendimai, kad žmonės labiau
pasitikėtų teisėjų ir teismų darbu.
Naują Tarybą teisėjai išsirinko lapkričio viduryje vykusiame visuotiniame
susirinkime.
Naujoje Taryboje dirbs Aukščiausiojo Teismo teisėjai Egidijus Laužikas,
Vytautas Masiokas ir Sigitas Gurevičius. Iš Lietuvos apeliacinio teismo
teisėjų Taryboje dirbs dabartinė Teisėjų tarybos pirmininkė Laima Garnelienė
bei teisėjai Vygandas Višinskas ir Aloyzas Kruopys.
Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui atstovaus Vaida Urmonaitė,
Artūras Drigotas ir Arūnas Sutkevičius. Teisėjai iš pasiūlytų apygardos
teismų kandidatų darbui Taryboje išrinko Albertą Milinį, Zigmą Pocių ir
Boleslovą Kalainį.
Iš apygardos administracinių teismų Taryboje dirbs Gintaras Čekanauskas,
Zita Smirnovienė ir Gražvydas Poškus. Apylinkės teismus atstovaus Pavelas
Borkovskis, Gintaras Seikalis ir Diana Labokaitė.
Teisėjų tarybos darbe dalyvauja 21 teisėjas. Į ją automatiškai patenka
Aukščiausiojo, Vyriausiojo administracinio ir Apeliacinio teismų
pirmininkai.
Naujosios Teisėjų tarybos pirmasis posėdis šaukiamas penktadienį.
Taryba pataria prezidentui dėl teisėjų skyrimo, paaukštinimo, perkėlimo
ir atleidimo iš pareigų, dėl teismų pirmininkų, jų pavaduotojų, skyrių
pirmininkų skyrimo ir atleidimo iš pareigų, dėl teisėjų skaičiaus teismuose
nustatymo ar pakeitimo, taip pat tvirtina Teisėjų garbės teismo nuostatus,
bendradarbiauja su kitomis institucijomis ir organizacijomis teismų
savivaldos, administravimo, sprendžia kitus klausimus.