Mažiau negu per pusę amžiaus maldos namų pastatas tris kartus keitė šeimininkus, už jo statybą buvo nuteisti du niekuo nenusikaltę kunigai.
Po Antrojo pasaulinio karo į ištuštėjusią Klaipėdą suvažiavo gyventi daug lietuvių. Tikintieji netilpdavo nedidelėje bažnyčioje Bokštų gatvėje.
Sovietų lyderio Nikitos Chruščiovo atšilimo laikais pavyko gauti leidimą statyti uostamiestyje naują bažnyčią. 1957 metų birželio 30-ąją iškilmingai pašventintas maldos namų kertinis akmuo.
Bažnyčią suprojektavo architektas Juozas Baltrėnas, o jos statyba rūpinosi vikaras Bronislovas Burneikis. Statyboms aukojo ne tik Lietuvos tikintieji, gauta paramos iš JAV.
1960-ųjų vasarą bažnyčia buvo baigta, tačiau tuomet prasidėjo įvairūs trukdžiai, ją teko pašventinti slaptai.
Tikintieji nekantriai laukė bažnyčios atidarymo šventės. Tuo tarpu valdžia ėmė piktintis maldos namų statyba ir ieškoti kaltųjų.
Bažnyčios statytojams buvo sukurptos baudžiamosios bylos – jie apkaltinti kyšininkavimu, spekuliavimu statybinėmis medžiagomis. Klebonas Liudvikas Povilionis nuteistas kalėti 8, B.Burneikis – 6 metus. Nelaisvėje jie išbuvo šiek tiek mažiau.
Neatidaryta bažnyčia buvo nacionalizuota, čia įkurtas Filharmonijos filialas.
Senieji klaipėdiečiai pamena, kaip anuomet buvo tyčiojamasi iš šventovės – išdaužyti altoriai, Kryžiaus kelio bareljefai. Nugriautas grakštus 70 metrų aukščio bokštas.
Tikintieji nuolat prašė grąžinti jiems maldos namus.
1979-aisiais buvo surinkta beveik 150 tūkstančių parašų.
Prieš 20 metų bažnyčia vėl atiduota tikintiesiems, klebonu paskirtas tas pats B.Burneikis. Į atstatytą bokštą įkelti klebono nulieti varpai.
Dabar šis kunigas jau ilsisi jo paties pastatytos bažnyčios šventoriuje.
Ekskursija į Marijos Taikos Karalienės bažnyčią – vienas populiariausių Klaipėdos turizmo ir informacijos centro siūlomų maršrutų.
Turistai ne tik išgirsta kunigo pasakojimą apie vienintelės sovietmečiu Klaipėdoje pastatytos bažnyčios istoriją, bet ir įveikę 248 laiptelius iš bokšto viršūnės žvalgosi po Klaipėdą.