Lazdijiškio ūkyje - ekologiškas rapsų aliejus

„Pirkėjų negalime apsiginti, bet mes nuo jų ir nesiginame. Patys mus suranda. Atvažiuoja ir po 40-50 butelių perka. Į didžiuosius prekybos tinklus nesiveržiame. Tokiam aliejui reikia kitokios aplinkos. Jo jau išsivežė į Vilnių parduotuvės „Ekologijos pasaulis“ savininkai. Pabandymui pasiėmė ir ekloginių produktų parduotuvė į Seinus Lenkijoje“, - džiaugėsi ūkininkas.

Žmonių neatbaido ir kaina - 10 litų už litrą.

Vasaros pabaigoje iš viešosios įstaigos „Ekoagros“ buvo gautas sertifikatas ir išspausta pirmoji produkcija - pusantros tonos aliejaus.

E.Jastramskas prisipažino, kad sunkiausia ne gamyba, bet dokumentų rengimas, o ypač - ženklinimas.

Ši „popierinė“ dalis buvo patikėta dukrai Nijolei Kreizienei, kuri atsakinga už ūkio buhalteriją.

„Keletą metų varstėme ir vis delsėme. Nežinia, ar dar būtume pajudėję, jei Lazdijų rajono maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojai nebūtų padrąsinę. Jie kantriai patarinėjo, ką ir kaip turime daryti. Ilgai užtruko ir etikečių derinimas, taros parinkimas.

Tikiuosi, toliau viskas judės lengviau“, - svarstė nenuorama ūkininkas.

Iš vienos tonos rapsų išspaudžiama 250-300 litų ekologiško aliejaus.

E.Jastrasmkas kartu su žentu Algirdu Kreiza trejus metus ruošėsi jo gamybai.

Patys pasigamino devynis presus ir dar daro dešimtą. O Vokietijoje nusipirko sandarią 50 tonų talpyklą.

Išbandėme ir išragavome kelias rapsų rūšis, kad patys pirmiausia įsitikintų, iš kurios grūdų išspaustas aliejus skaniausias.

Kai metų pradžioje šiame ūkyje viešėjęs habilituotas daktaras Friedrichas Schoeenas, dirbantis vienoje Tiuringijos valstybinės žemės ūkio įstaigoje, paragavo čia išspausto rapsų aliejaus ir po to įvertino jo laboratorinius tyrimus, netrukus iš Vokietijos atkeliavo išsamus pranešimas.

Jame buvo įrašytas ir toks vertinimas: „Galima patvirtinti, kad šaltai spaustas ekologiškas rapsų aliejus iš Lietuvos, Šventežerio kaimo, yra puikios kokybės“.

Tai buvo dar vienas svarbus padrąsinimas ūkininkams.

E.Jastramskas neišsigando mokslininkų perspėjimų, jog Lietuvoje ekologiškai auginti rapsus labai rizikinga, nes be cheminių priemonių esą sunku apsaugoti jų žiedus nuo kenkėjų.

Anksčiau žemei pagerinti naudojęs dvigubą, savo ūkyje jis baigia įsivesti rotaciją.

Toje pačioje vietoje rapsus galima sėti tik ketvirtuose metuose, o jiems geriausia žalia trąša - iš rudens aparta dobiliena.

Negąsdina ir tai, kad dalį žiedų nugraužia rapsinis žiedinukas, nes kiti subrandina didesnius grūdus.

Šiemet vasariniai rapsai vidutiniškai atseikėjo po vieną toną, o žieminiai - po pusantros tonos.

Ne tik E.Jastramskas su dukra ir žentu šiuos augalus augina, bet ir šalia savo ūkį su vyru turinti anūkė Agnė Juknevičienė.

Jai senelis perleido dalį savo žemės.

Šiemet iš dešimties hektarų kartu prikūlė apie 20 tonų rapsų.

Rudenį apsėjo dvidešimt hektarų, o vasarinių ketina irgi nemažiau auginti. „Viešajai įstaigai „Ekoagra“ privalome pristatyti pažymą, iš kokios firmos pirkome sėklą, kad nebūtų genetiškai modifikuota. Vokietijoje prieš keletą metų jos nusipirkome. Ilgam užtenka, nes hektarui apsėti reikia 3- 4 kilogramų“, - aiškino E.Jastramskas, kurio daugiau kaip šimto hektarų ūkis prieš ketverius metus oficialiai gavo ekologinio statusą.

Šią vasarą jis atgaivino prieš keletą metų tiesiogine prasme palaidotą idėją auginti aliejui ir dygminus.

Tuomet jis aparė keturis iš septynių hektarų dygminų, kai sužinojo, kad už juos dar negaus tiesioginių išmokų.

„Apsėjau trisdešimt arų ir užsiauginau sėklos. Pavasarį dygminams tris hektarus skirsiu. Mokslininkai šaltai spaustą dygminų aliejų prilygina vaistams. Greit patys įsitikinsime“, - kalbėjo E.Jastramskas, ekologinės sėklininkystės ūkio šeimininkas.