Taip pat rezoliucijoje Aljanso šalių parlamentai bei vyriausybės
kviečiamos „solidariai paremti tokią poziciją“.
Už rezoliuciją balsavo 64 parlamentarai, 11 buvo prieš, 21 susilaikė.
Balandį Bucharešte vykusiame NATO viršūnių susitikime buvo nuspręsta
laikinai nesuteikti Gruzijai ir Ukrainai NATO narystės veiksmų plano, tačiau
sutarta gruodį per NATO užsienio reikalų ministrų susitikimą iš naujo
įvertinti jų pažangą.
Manoma, jog gruodžio pradžioje Briuselyje daug NATO šalių nepritars, kad
Gruzijai ir Ukrainai būtų suteiktas NATO narystės veiksmų planas, tačiau
tikimasi, kad bus priimtas sprendimas, leisiantis išsaugoti šių šalių
prestižą ir išlaikyti jas kelyje į Šiaurės Atlanto aljansą.
NATO narystės perspektyvą Tbilisiui labiausiai užtemdė rugpjūtį kilęs
penkių dienų karas su Maskva dėl separatistinio Pietų Osetijos regiono.
Kijevo galimybės gauti narystės veiksmų planą yra menkos dėl Ukrainoje
nesiliaujančios politinės suirutės bei didelės šalies gyventojų dalies
pasisakančios prieš šalies narystę Aljanse.
Rusija kategoriškai prieštarauja Gruzijos ir Ukrainos stojimui į Šiaurės
Atlanto aljansą.
Narystės veiksmų planas yra pradinė priemonė, skirta parengti prie
Aljanso prisijungti norinčius partnerius NATO narystės pareigoms ir
prievolėms. Tokio plano suteikimas valstybei siejamas su jos būsima naryste
Aljanse.