„Toje diskusijoje, kai vieni partneriai sako, kad mes per niūriai žiūrime
į ateitį, atsiranda vis daugiau argumentų, kad gali būti, jog mes per daug
optimistiškai žiūrime į kitus metus“, - penktadienį po dar vieno koalicijos
partnerių pasitarimo dėl Vyriausybės programos sakė A.Kubilius.
Jis pabrėžė, kad kol kas nesvarstoma galimybė koreguoti krizės įveikimo
plane numatytą finansinį jo efektą - 5,3 mlrd. litų sutaupytų ir papildomai
į biudžetą gautų pajamų.
„Kol kas mes to nesvarstome“, - teigė A.Kubilius.
Tačiau jis pripažino, kad ateities prognozių klausimas darosi vis
aštresnis: „Klausimas yra, į kurią pusę tos prognozės turėtų krypti“.
Jo teigimu, prognozuojamas Lietuvos ekonomikos augimas esąs labiausiai
optimistinis visose Baltijos šalyse: „Mūsų skaičiavimai - minus 1,5 proc.
BVP darosi patys optimistiškiausi“.
Anot A.Kubiliaus, kaimynų - latvių ir estų situacija yra tokia, kuri
verčia realistiškiau žiūrėti į ateitį. Latvijoje kitais metais
prognozuojamas 5 proc., Estijoje - 3,5 proc. ūkio smukimas.
A.Kubilius neslepia, kad ir naujajai Vyriausybei gali tekti ieškoti
papildomų priemonių, kaip daugiau taupyti ir mažiau išlaidauti.
Premjeras pabrėžė, kad kol kas nesvarstoma, ar labiau gali tekti „diržus
veržtis“ valstybiniam sektoriui, ar verslui ir visiems šalies gyventojams.