Pirmą kartą į Vilnių lietuviško kraujo turintis Arielis atvyko 1997 metais.
Baigęs mokyklą Argentinos mieste Rosario jis išvyko į Vokietiją, kur Vasario 16-osios gimnazijoje mokėsi lietuvių kalbos.
Baigęs mokslus jis nutarė aplankyti Lietuvą ir čia gyvenančius giminaičius. Antrąkart į Vilnių argentinietis trumpam užsuko prieš septynerius metus.
Dabar Arielis Vilniuje gyvena jau tris mėnesius. Jis planuoja Lietuvoje apsistoti ilgesniam laikui. Pietietis nori pajusti, ar Vilnius tikrai yra jo vieta. Be to, vyras puoselėja slaptą svajonę susirasti žmoną lietuvaitę.
- Gerai kalbate lietuviškai. Ar kalbos išmokote iš savo senelių lietuvių?
- Mano seneliai tarpukario laikotarpiu kaip ir dalis lietuvių išvyko į Pietų Ameriką. Mano tėtis jau gimė Argentinoje. Jis lietuviškai beveik nekalbėjo. Aš ir du mano broliai lietuvių kalbos pramokome Vokietijos Vasario 16-osios gimnazijoje.
Rosario mieste turėjome lietuvišką bažnyčią ir lietuvišką mokyklą. Tačiau dabar ji tiktai vadinama „Lietuvos respublika“, lietuvių kalba ten jau seniai nebedėstoma.
Kai buvau dar vaikas, į Rosario miestą atvyko lietuvių kilmės kunigas ir subūrė lietuvių vaikus. Mes susirinkdavome, o jis mums pasakodavo apie Lietuvą, papročius. Sovietmečiu daug naujienų iki mūsų neateidavo, tačiau vis tiek kalbėdavome apie Lietuvą, net ją idealizuodavome.
Buvome įkūrę ir lietuvių liaudies šokių kolektyvą „Šaltinis“, keliaudavome į lietuvių dainų šventes.
- Vilnių pirmąkart aplankėte prieš 11 metų. Kas tuomet paliko didžiausią įspūdį?
- Labiausiai mane sužavėjo Arkikatedra. Buvau matęs ją paveikslėliuose, tačiau nemaniau, kad ji tokia didelė. Galvojau, kad tai tik paprasta bažnyčia.
Graži ir aikštė prie Arkikatedros, ji tokia erdvi. Bet dabar erdvės jau mažiau, nes kyla Valdovų rūmai. Girdėjau, kad ne visiems vilniečiams jie patinka, todėl ir aš į juos žiūriu skeptiškai. Manau, kad ten daug pinigų išmesta į balą. Jeigu vilniečiams rūmai nepatinka, kam jie reikalingi?
- Kokie jums pasirodė vilniečiai?
- Kai atvykdavau į Vilnių trumpam, viskas patiko ir buvo įdomu, žmonės atrodė labai šilti. Dabar manau šiek tiek kitaip. Vilniečiai man atrodo šalti, liūdni ir uždari žmonės. Tik kai susipažįsti artimiau, pamatai, kad jie gali būti labai atviri ir draugiški. Aš buvau įpratęs, kad Argentinoje žmonės eidami gatve vieni kitiems nusišypso. Čia taip nėra.
- Gyvenate Vilniaus universiteto bendrabutyje Saulėtekyje. Ar jus tenkina gyvenimo sąlygos?
- Iš tikrųjų daug ko trūksta. Norėčiau turėti daugiau baldų, virtuvėje trūksta buities technikos. Gyvenu kambaryje su vienu portugalu.
Vokietijoje taip pat gyvenau bendrabutyje. Ten bendrabučiai primena viešbučius, o čia – tikras bendrabutis. Nieko, gyventi galima.
Tik man nelabai patinka, kad lietuviai studentai už tokį pat bendrabučio kambarį moka mažiau negu užsieniečiai. Gyvendami dviese mokame 600 litų. Girdėjau, kad tame pačiame bendrabutyje lietuvis studentas gyvena kambaryje vienas ir moka tik 300 litų. Manau, kad tai nėra sąžininga. Tikriausiai manoma, kad užsieniečiai turi daugiau pinigų. Bet Lotynų Amerikos šalys nėra turtingos.
- Kokių problemų pastebėjote Vilniuje, kai apsistojote čia ilgesniam laikui?
- Man atrodo, kad sostinėje nėra pakankamai išvystyta viešojo transporto sistema. Savaitgaliais dažnai grįžtu vakariniu traukiniu iš Šiaulių, kur gyvena mano giminaičiai.
Tuo pačiu traukiniu į Vilnių grįžta daugybė studentų iš visos Lietuvos ir daugelis jų važiuoja į Saulėtekio bendrabučius, troleibusai būna perpildyti. Galbūt reikėtų, kad tuo metu važiuotų daugiau troleibusų ir autobusų į tą pusę.
Argentinoje žmonės įpratę gyventi naktinį gyvenimą. Vilniuje, jei neturi nuosavo automobilio, sunku grįžti namo naktį.
Tačiau Vilniaus miesto viešajame transporte labai švaru.
Argentinoje žmonės viską meta ant žemės, kartais net autobusą apmėto akmenimis. Tiesiog taip jie linksminasi.
Man nerimą kelia ir tai, kad Vilniuje viskas yra labai brangu. Daug moku už studijas. Pusmetis kainuoja per 4000 litų. Man tai per brangu, todėl lankau tik kai kurias paskaitas. Norėčiau studijuoti Lietuvos istoriją, bet nežinau, ar turėsiu tam pinigų.
- Ką veikiate Vilniuje laisvalaikiu?
- Man labai patinka, kad Vilniuje yra daug prekybos centrų, daug teatrų, vyksta koncertai. Laisvalaikiu mėgstu slankioti Senamiesčio gatvelėmis, kiekvieną kartą pamatau ir atrandu ką nors naują. Vilniaus architektūra mane žavi.
- Papasakokite apie savo šalį ir gimtąjį miestą.
- Rosario – antras pagal dydį Argentinos miestas. Jei turi darbą, gali neblogai gyventi, bet praradęs jį, gali atsidurti gatvėje.
Argentinoje daug problemų kyla dėl narkotikų. Daug jaunų narkomanų siautėja gatvėse norėdami prasimanyti pinigų. Jie ne tik vagia, bet ir žudo žmones. Net dieną vaikščioti gatvėmis yra pavojinga. Policija Argentinoje labai korumpuota, jie ne kovoja su nusikaltėliais, o ima kyšius.