Šių metų pirkimo karštinė
Didžiųjų vasaros darbų išvakarėse kai kuriems žemdirbiams teko nusivilti žemės ūkio technika prekiaujančiomis įmonėmis. Staiga prireikė traktoriaus, o pasirodė, kad vien tik turėti pinigų nepakanka. Gamyklos prekybininkams skiria tiek traktorių, kiek jos jų užsisako metų pradžioje.
Prekybos įmonėse traktoriai nesandėliuojami, pargabenti iš gamyklų tuojau pat vežami užsakovams. Tik kai kurios įmonės, nebijančios rizikos, užsako pagaminti daugiau negu turi žemdirbių užsakymų. Taip, pavyzdžiui, UAB „Rovaltra" šiemet iš Suomijos pargabeno papildomai net 40 „Valtra" traktorių, neturėdama konkrečių pirkėjų. Tačiau ūkininkai per pusantro mėnesio juos išgraibstė. Šiemet UAB „Rovaltra" iš viso numačiusi parduoti per 200 suomiškų traktorių.
AB „Lytagra" traktorių pardavimas šiemet padidėjo net 80 proc., UAB „Ivabaltė" - 50 proc., UAB „Dotnuvos projektai" - 30 proc., UAB „Konekesko Lietuva" - 10 proc. Daugiausia nupirkta „John Deere" traktorių. Lapkričio pradžioje parduotas šiemet 300-asis. Pernai UAB „DOJUS agro" pardavė 225 „John Deere" traktorius. Taigi tarp Vakarų firmų traktorių jie populiariausi. Naujos Vakarų žemės ūkio technikos pardavimų padidėjimas pastebėtas daugelyje ES šalių. Gamyklos nebespėjo gaminti pagal užsakymus. Ir mūsų šalies kai kuriems žemdirbiams po keletą dienų vėlavo užsakyti traktoriai ir kombainai. Žemės ūkio technikos pirkimo vajų, ko gero, lėmė aukštos grūdų supirkimo kainos ir ES parama.
Po didelio pakilimo - nuopuolis
Gausus šių metų derlius ūkininkams žadėjo nemažas pajamas. Todėl tikėtasi, kad traktorių pirkimas dar padidės. Tačiau žemdirbių nuotaikos ėmė keistis vos prasidėjus javapjūtei, kai po pirmųjų pradalgių prie kombainų pasirodė grūdų supirkėjai, siūlydami už toną kone perpus mažesnes kainas negu praėjusiais metais. Kai kurie grūdų augintojai tik juokėsi iš tokių siūlymų, jau patyrę, kad už grūdus lauke, iš kombaino bunkerio, visada mokama pigiau. Todėl ūkininkai, turintys grūdų džiovyklas bei saugyklas, vežė šių metų derlių į sandėlius, tikėdamiesi sulaukti palankių kainų. Deja, grūdų supirkimo kainos ne kilo, o sparčiai ritosi vis žemyn ir žemyn.
Tie ūkininkai, kurie pardavė grūdus tiesiai iš kombainų, laimėjo, nes dabar tona kviečių vidutiniškai kainuoja apie 350 Lt. Specialistų skaičiavimu, grūdų savikaina yra didesnė negu supirkimo kaina, kuri iki šiol dar nestabilizavosi.Atsiskaičius už trąšas, kurių tona kainuoja tiek pat, kiek trys tonos kviečių, išmokėjus atlyginimus darbininkams bei susumavus kitas išlaidas, gaunamas minusinis balansas. Toliau ūkius modernizuoti lėšų nelieka.
Be to, dauguma ūkininkų yra įsiskolinę bankams už iki šiol, kad ir su ES parama, pirktą techniką, o kai kurie dar naudojasi ir bankų lizingo paslaugomis. Todėl kai kurie ūkininkai, pasirašę su žemės ūkio technikos prekybos įmonėmis traktorių pirkimo-pardavimo sutartis, prašo atidėti jų vykdymą iki pavasario. Taigi naujos Vakarų technikos pirkimo vajus bliūkšta, žemdirbiai pradeda daugiau dairytis po išplėtotą naudotos žemės ūkio technikos rinką.
Technikos pardavėjai nepanikuoja
UAB „Dotnuvos projektai" direktorius Rimantas Dapkus „ŪP" sakė, kad žemdirbių domėjimasis nauja technika šį mėnesį sumažėjo, bet visiškai nesustojo. Pasak direktoriaus, ūkininkai dažniausiai perka žemės ūkio techniką lizingu, nepaisant, kad šioms paslaugoms nuolat didėja reikalavimai ir padidinta pradinė įmoka. UAB „Dotnuvos projektai" vadovo nuomone, tų reikalavimų sugriežtinimas lėmė technikos pirkimo sumažėjimą. Bet lapkritį, kai jau visi šnekėjo apie krizės sukeltus sunkumus, naujai technikai pasirašyta daugiau pirkimo-pardavimo sutarčių negu pernai per tą patį laikotarpį. UAB „Dotnuvos projektai" direktoriaus R. Dapkaus įsitikinimu, ir po Naujųjų metų naujos technikos prekyba nesustos, nors pardavimų šiek tiek sumažės.
„Nepajutau, kad pardavimai krinta, kaip kad kai kurie aimanuoja. Mano klientai žemdirbiai pabėdoja dėl kritusių grūdų supirkimo kainų, pernelyg pabrangusių trąšų, bet užsakymų naujai technikai nesumažėjo. Dabar jie užsisako kitų metų kovo-balandžio mėnesiams. Vienintelė problema žemdirbiams - bankai. Norėdami gauti kokį nors kreditėlį ūkininkai mina takus ne į vieną, bet į kelis bankus, kurie tiesiog tyčiojasi iš žemdirbių. Sėdėdami ant balto arklio, jei taip galima sakyti, ir prisidengdami ta ekonomine krize, bankai, kiek nori, tiek didina paskolų palūkanas", - „ŪP" aiškino padėtį UAB „Rovaltra" direktorius Romualdas Trainaitis.Jis tik bėdojo dėl ūkininkų nemokumo už serviso paslaugas: „Mes buvome įpratinę žmones, kad jie gali atsiskaityti ne iš karto, bet kai turės pinigų artimiausiu metu. Tuo naudodamiesi kai kurie žemdirbiai ir turėdami pinigų nemokėjo iš karto. Taip vien tik už atsargines dalis susikaupė 400 tūkst. Lt suma. Todėl mūsų serviso įmonė išleido darbuotojus nemokamų atostogų.
Bankai suabejojo ūkininkų patikimumu
Iki šiol bankai ūkininkus laikė patikimiausiais savo klientais. Kažkodėl dabar nuomonė pasikeitė, sugriežtintos kreditų išdavimo žemdirbiams sąlygos. „ŪP" paklaustas, kodėl taip atsitiko, UAB „Dnb Nord lizingas" generalinis direktorius Povilas Milašauskas atsakė: „Atsižvelgiant į dabartinę šalies ekonominę padėtį, kai kurios sąlygos keitėsi, bet jos keitėsi dėl objektyvių priežasčių - pakito situacija rinkoje. Jeigu pasikeitė tarpbankinių palūkanų kaina, atitinkamai išaugo ir maržos galutiniam vartotojui. Palūkanų kaina priklauso nuo rizikos. Vienos paskolos pigesnės, kitos - brangesnės." UAB „Dnb Nord lizingas" vadovo duomenimis, pastaruoju metu sumažėjo ūkininkų, pageidaujančių pasinaudoti lizingo paslaugomis. Jo manymu, „sumažėjo dėl tų pačių priežasčių, dėl kurių žmonės mažiau perka parduotuvėse".P. Milašauskas „ŪP‘ sakė, kad bankas palaiko ir ateityje palaikys santykius su žemdirbiais, teiks jiems kreditus ir lizingo paslaugas. Tačiau bendrovės vadovas pareiškė, kad bus svarstomas kiekvienas atvejis ir galimybės susigrąžinti paskolą.