Ir koks gi dabar yra šis laikas? Ar jau pasirodė kosmose kokie nors ženklai? Ar jau ištiko mus baisi kosminė katastrofa? Ar džiūname iš baimės? Ar esame kieno nors gniuždomi? Ar jau prisiartino Viešpats su laikų pabaiga, paskutiniuoju Teismu ir išgelbėjimu?
Taip. Džiūname iš baimės. Nes krizė skaudžiai palietė šiapusinę mūsiškę gerovę. Tai – tikrai gniuždanti mintis! O štai Viešpats vis dar neateina ir savo Rojaus pažade glūdinčios gerovės vis dar neatneša. Užtat atėjo ... ir į gerovės lūkesčio sostą sėdosi pats Barackas Husseinas Obama. Štai džiugi mintis! „We can change!“ – „Mes galime pakeisti!“, pakvietė amerikiečius B. H. Obama. Ne tik Valstijose, bet ir visame pasaulyje Baracko H. Ob. išrinkimas nusirito džiaugsmo didžia banga.
Vienas apžvalgininkas Lietuvoje paklausė: ar nepranoko Obama Husseinas patį Jėzaus Kristaus sugrįžimo laukimą? Dėl atėjimo – nežinia, nes Jėzus dar neatėjo. Tačiau dėl pačio laukimo džiaugsmo masto – tikra tiesa.
Kaip manote, ko labiausiai amerikiečiai katalikai laukia: B.H. Obamos ar Jėzaus Kristaus? Faktas: daugelis katalikų šioje šalyje balsavo už B. Husseiną. Ir kur čia problema?! Barakas yra simpatiškas, malonus ir žadantis pasikeitimus. Jis yra neabejotinai tikras amerikietiškos svajonės išsipildymas. B. Husseino Ob. pažadas – „Yes, we can“ (Taip, mes galime) – iš tiesų skamba lyg pačios tiesos apie „amerikietiškąją svają“ įkūnijimas.
Tai ar verta lyginti šį žemiškąjį Baracko gėrį su dangiškuoju Jėzaus Kristaus pažadu? B. Husseino atėjimą su Jėzaus sugrįžimo lūkesčiu? Ir visdėlto Amerikos katalikams iškilo pasirinkimo dilema. Nes Amerikos vyskupai prašė B. Huseino neparemti. Kodėl? Jis gi ne islamistas ar teroristų draugas, o vietinis baptistas? Ar dėl to, kad nekatalikas? Ne. Todėl, kad Barackas Husseinas pasisako už abortus ir už „žvaliųjų“ (t.y. gėjų) „santuokas“.
Asmeniškai, aš džiaugiuosi, kad juodaodis iš Kenijos tapo JAV, galingiausios valstybės, prezidentu. Daugeliui Afrikoje jo išrinkimas taps didele paskata išsivaduoti iš skurdo, siekti naujų aukštumų jų pačių bendruomenėse ir valstybėse. Tačiau aš nesutinku su Husseino Obamos proteguojamu ne tik religijai, bet ir sveikam protui prieštaraujančiu gyvybės žudymu ir iškrypimo pažeistų žmonių gyvensenos būdo iškėlimu į „šeimos“ rangą. Ir spalva čia ne prie ko. Principai yra viskas.
Tad kodėl didelė Amerikos katalikų dalis visgi rinkosi ne Jėzaus ir Jo Bažnyčios poziciją, bet Baracką ir pastarojo gausių rėmėjų gerovės ir „laisvės“ pažadą. Statistika vėliau pranešė, kad ši katalikų dauguma yra „nepraktikuojantys“. Tai reiškia, kad šie kas sekmadienį nedalyvauja šventose Mišiose.
Taigi „sekmadieniniai“ katalikai balsavo „prieš“, o katalikybei tik prijaučiantys bei šiaip visus užjaučiantys ar įvairoves toleruojantys balsavo „už“. Kas išskiria šias dvi grupes? Matyt, kad esminis dalykas – Eucharistijos patitirtis.
Tas, kuris patiria pašvenčiamąją malonę ir bendrystę su Dievu švenčiausioje Eucharistijoje, tas jau čia ir dabar patiria Dievo atėjimo į žmogaus sielą palaimą. Bet koks šiapusinės gerovės pažadas tėra niekalas šios šventos patirties šviesoje. Toje pačioje šviesoje visi didieji „mesijų“ pažadai apie stebuklingus pasikeitimus ar žmonių masių didžius įgalinimus tėra tų pačių masių apgaulė, kvepianti fašistinių ir stalinistinių idelogijų tvaiku.
Širdyje įsigalėjusi Dievo tiesa neleidžia įtikėti laikina žmogaus galia. Bet Tiesa širdyje apsigyvena tik su šio pasaulio galios žavesio širdyje išnykimu Kryžiaus Aukos sudabartinamo Eucharistijoje slėpinyje. Tik čia slypi Tiesos jėga. Tik su šia jėga laukiame sugrįžtančio Viešpaties.
Visa kita tėra tauškalai ir akių dūmimas.
„Prašome, Viešpatie, sužadink savąją galią ir ateik, kad, tau globojant, būtumėme verti išvadavimo iš gręsiančių mūsų nuodėmių pavojų, o tau išlaisvinant, būtumėme verti išganymo. Per Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį, kuris su Tavimi gyvena ir viešpatauja vienybėje su Dievu Šventąja Dvasia per amžių amžius. Amen“. (Kolekta)
Šiame straipsnyje komentuojami skaitiniai ir maldos yra paiimti iš šventojo Pijaus V 1570m. paskelbto ir palaimintojo Jono XXIII 1962m. atnaujinto Mišiolo.
Vilniuje Šv. Mišios pagal Romos ritualo ypatingąją (tradicinę) formą yra aukojamos sekmadieniais 10 valandą šv.Kryžiaus bažnyčioje (prie Prezidentūros).