Ir po tamsios nakties išaušta rytas
Algirdas Taroza – vienas pirmųjų ūkininkų rajone. „1991 m. pagal Valstiečių ūkio įstatymą iš valstybės gavau 19 ha žemės. Pieno ūkį pradėjau kurti nuo plyno lauko, tad buvo labai sunku. Kadangi į tą reikalą labai skersai žiūrėjo ir kolūkio pirmininkas, tai žemei dirbti technikos jis man irgi nenuomojo“, - prisiminė Šilalės r. Pajūralio kaimo ūkininkas A. Taroza.
Pasak darbštaus ir sumanaus ūkininko, net ir po pačios tamsiausios nakties visuomet išaušta rytas. Todėl šiandien ir jis jaus galįs pasidžiaugti, kad ūkyje turi suformavęs 85 melžiamas juodmarges. Iš viso su prieaugliu šiuo metu pieno ūkyje skaičiuoja per 150 galvijų. Visos karvės – pieningos, iš kiekvienos piendavės per laktaciją primelžia po 6200 kg aukščiausios rūšies pieno.
Neseniai pasistatė 110 vietų palaido laikymo karvidę. Joje sumontavo 10 vietų „DeLaval“ firmos melžimo aikštelę ir įrengė mechanizuotą mėšlo šalinimą, o prie fermos įrengė 2,5 tūkst. t talpos lagūną srutoms.
- Į savo pieno ūkį investavau per milijoną litų, - džiaugėsi LŪS Šilalės skyriaus pirmininkas A. Taroza. - Apie 700 tūkst. Lt. šios sumos sudaro Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos.
Patys muša, patys verkia
Tačiau LŪS Šilalės skyriaus pirmininkas A. Taroza neslepia, jog šiandien ne tik jo, bet ir visų kitų rajono pieno gamintojų nuotaikos labai liūdnos.
- Pieną parduodu „Žemaitijos pienui“. Prieš mėnesį buvau su jais sudaręs sutartį, kad iki Naujųjų metų už kilogramą aukščiausios rūšies pieno man mokės po 0,81 Lt. Tačiau po trijų savaičių iš perdirbėjų sulaukiau pranešimo, kad mokės tik po 0,76 Lt/kg. Kiek tas tęsis – niekas negali pasakyti, - neslėpė apmaudo A. Taroza. - Beveik kiekvieną savaitę iš perdirbėjų sulaukiu pranešimų, kad eilinį kartą bus mažinama pieno supirkimo kaina. Tokius pranešimus gauna ir kiti rajono žemdirbiai.
LŪS Šilalės skyriaus pirmininko teigimu, mažesniems ūkininkams, laikantiems iki 20 karvių, pieno perdirbėjai už produkciją moka dar mažiau – iki 0,50 Lt/kg. ,,Mane labai stebina, kad mūsų šalies pieno perdirbėjai, pigiausiai visoje ES pirkdami žaliavą, dar drįsta kalbėti, jog dirba nuostolingai ir yra dideli vargšai. Vienu žodžiu – patys muša, patys verkia.“
Laukia naujos valdžios darbų
Ūkininkai neslepia, jog šiandien su dideliu nerimu laukia, kokią žemės ūkio politiką vykdys naujoji Vyriausybė. Žemdirbiai nežino, kiek kitais metais kainuos degalai ir elektra, kokios bus pieno, grūdų ir mėsos supirko kainos.
- Mus gąsdina būsimojo premjero A. Kubiliaus kalbos, kad bus panaikintas akcizas dyzelinui, didinami PVM ir pelno mokesčiai. Daugelis rajono žemdirbių baiminasi, kad naujos valdžios užmojai nebūtų pernelyg dideli – juk pirmiausia ir mums reikia išgyventi, - teigė LŪS Šilalės skyriaus pirmininkas A. Taroza. – Juk šiandien didžiausia žemdirbių problema – ne tik mažos žaliavos supirkimo kainos, bet ir tai, kad supirkėjai ir perdirbėjai nesilaiko produkcijos pirkimo–pardavimo sutarčių, neskuba su ūkininkais atsiskaityti ir visiškai nemoka palūkanų už delsimą.
Pasak A. Tarozos, ūkininkai tikisi, kad situacija bus aiškesnė pradėjus dirbti naujai Vyriausybei. O nuo jos veiksmų priklausys, ar ūkininkai ir toliau vykdys ūkių modernizaciją, pirks žemės ūkio techniką.