Apie lyčių lygybės pokyčius per dešimtmetį – „Lietuvos ryto“ pokalbis su lygių galimybių kontroliere Aušrine Burneikiene.
- Koks, jūsų manymu, reikšmingiausias įvykis siekiant lyčių lygybės?
- Svarbiausia – per 10 metų pasikeitė visuomenės požiūris į lyčių lygybę. Žmonės suprato, kad kalbėdamos apie lyčių lygybę nenorime likviduoti biologinių skirtumų ir neversime vyrų gimdyti vaikų.
Kalbos apie moterų diskriminaciją darbo rinkoje nekelia skeptiškų šypsenėlių ir sarkastiškų juokelių.
Kai prieš 10 metų tikindavome, kad reikia Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo, iš politikų girdėdavome, kad viskas ir taip lygu.
Dabar tie patys vyrai mums sako: „Žiūrėkit, kiek nelygybės, kiek diskriminacijos, ką jūs veikiate, jei jos vis dar tiek daug?“
Lietuviai pradėjo pastebėti įstatymo pažeidimus.
Anksčiau mažesnes nei vyrų moterų algas kai kurie politikai įvardydavo kaip gerąją mūsų tautos tradiciją, o dabar laiko tai akibrokštu.
Vis dėlto kai kurie stereotipai išgyvendinami itin sunkiai.
- Kiek per dešimtmetį pasikeitė diskriminuojančių lytis įstatymų?
- Norėčiau pasidžiaugti, kad Lietuvoje lyčių lygybės srityje įstatymai sutvarkyti labai gerai. Tačiau tikrai negalėčiau jų suskaičiuoti.
Pradėkime nuo Baudžiamojo kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso ir baikime bausmių vykdymą ir sveikatos apsaugą, pensijas, taip pat statybas reglamentuojančiais įstatymais. Taip pat nepamirškime daugybės Vyriausybės nutarimų ir taisyklių.
- Kodėl tuomet per dešimt metų buvo įrodyti vos keli seksualinio priekabiavimo atvejai?
- Per 10 metų nesulaukėme nė dešimties skundų dėl seksualinio priekabiavimo. Tai – sritis, kur visuomenės stereotipai beveik nesikeičia.
Seksualinio priekabiavimo auka ir toliau yra laikoma kalta dėl priekabiautojo elgesio.
Mažai kas nori tokio vertinimo. Moterys linkusios verčiau nutylėti skriaudą ir tyliai pakeičia darbą.
- Kaip vertinate įstatymą dėl vaiko priežiūros atostogų iki trejų metų?
- Būtų puiku, jei tai būtų tik leidimas, moterų pasirinkimo teisė: žiūrėti vaiką ar daryti karjerą. Bet įstatymas primeta moteriai motinai pareigą, kuria ji negali su niekuo pasidalyti.
Negalima versti moters apsiriboti tokia padėtimi, kad ji privalėtų trejus metus žiūrėti vaiką, o jei išeitų daryti karjeros – automatiškai taptų bloga motina. Toks stereotipas vis dar egzistuoja.
- Įstatymo jubiliejaus išvakarėse paskelbta, kad Europos Komisija ėmėsi veiksmų prieš Lietuvą dėl tinkamai neįgyvendintų lyčių lygybės aktų.
- Gavome Europos Komisijos pastabas, kad Lietuva ir dar penkios valstybės nepakankamai gerai įgyvendina ES direktyvą dėl lyčių lygybės.
ES Lietuvai turi du priekaištus: mūsų šalyje nėra garantuota, kad po vaiko priežiūros atostogų moteris gali grįžti į tą patį darbą ir gauti tą patį atlyginimą. Antra, mūsų tarnybai neskiriama lėšų nepriklausomiems tyrimams atlikti.
Tačiau vargu ar dabar tas metas, kai galėtume reikalauti papildomų lėšų mūsų tarnybai.
- Ar „Dviračio šou“ vyrai blondinai atsirado jūsų iniciatyva?
- Ne, manau, kad tai – tiesiog laidos kūrėjų sąmoningumas lyčių lygybės srityje.
Beje, šią savaitę prie kasos prekybos centre išgirdau merginą skundžiantis, kad ją vaikinas diskriminuoja kaip moterį. Iš pradžių pamaniau, kad taip šaipomasi iš manęs, bet atsisukusi pamačiau šnekučiuojantis mokinukes.